| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Smulkiuose Lietuvos ūkiuose dirbančių ūkininkų verslumo skatinimui skiriamos didžiulės Europos Sąjungos (ES) lėšos. Jau nebe pirmus metus atsigręžiama ir į jų bendradarbiavimo stiprinimą: visą vasarą – birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d. – smulkieji ūkio subjektai, t. y. smulkieji ūkininkai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės ir įmonės ir fiziniai asmenys - galės teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 - 2020 m. programos (KPP) priemonėje „Bendradarbiavimas“ numatytą veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Jos įgyvendinimui iš viso skirta 7,5 mln. Eur, o šių 2018 metų paraiškų teikimui - 3,63 mln. Eur,
Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyr. specialistės Nomedos Padvaiskaitės, ši parama gali suteikti naują postūmį smulkių ūkio subjektų veiklai ir padaryti juos konkurencingesnius rinkoje.
„Ne veltui sakoma: kur du stos – visada daugiau naudos. Lietuvos smulkieji ūkininkai jau nebe pirmus metus turi galimybę įsitikinti šia paprasta tiesa, na, o tie, kurie dar abejojo, turi galimybę išdrįsti – parama pagal 2014 - 2020 m. KPP numatytą veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ vėl startuoja. Keli susikooperavę ūkininkai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės ar fiziniai asmenys gali gauti iki 90 000 eurų paramos, tai išties svari pagalba smulkiems ūkio subjektams“, – teigia specialistė.
Patirtis rodo: parama – paspirtis plėtrai
Telšių rajono Žarėnų seniūnijoje ūkininkaujantis Gintas Palekas yra vienas pirmųjų ūkininkų, nutarusių pasinaudoti 2014-2020 m. KPP priemonės „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ parama, skatinančia smulkių ūkių bendradarbiavimą. Partneriu sutiko būti žmonos sesers vyras, smulkus ūkininkas Gražvydas Strikauskas.
Trejus metus ūkininkaujantis vyras džiaugiasi, kad jo paraiška buvo įvertinta teigiamai ir jam atsivėrė didesnės galimybės stiprinti savo ūkį, kurti naujus ateities planus. Kai G. Paleko paraiška buvo patenkinta, metų pradžioje pasirašyta sutartis dėl jos finansavimo. Projekto vertė – 150 tūkst. eurų. Pačiam ūkininkui teks prisidėti 60 tūkst. eurų.
G. Palekas džiaugiasi, kad jo paraiška buvo patenkinta. „Žemės ūkio technika nėra pigi. Ką be paramos būčiau nupirkęs už savus 60 tūkstančių eurų? Na gal kokios padėvėtos technikos“, – samprotavo ūkininkas. Pasinaudodamas KPP finansine parama, jis gerokai pagerins savo ūkio būklę. Per pirmąjį projekto įgyvendinimo etapą dar šiam pavasario darbymečiui numatyta įsigyti modernų traktorių ir plūgus. Per antrąjį etapą – priekabą ir skutiką.
Ūkininkas abejoja, ar savo jėgomis jis kada nors būtų galėjęs įsigyti tiek naujos technikos.
Už šią paramą G. Palekas įsipareigojo padėti projekto partneriui G. Strikauskui, auginančiam per 15 hektarų javų. Ši parama apima tik žemės dirbimą. Jo partneris taip pat patenkintas, kad padedant Gintui darbai suksis sparčiau, jis net pasvarsto, ar nereikėtų išplėsti savo valdas.
Naujos galimybės
Kartu dirbti organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę ar aplinkosauginę veiklą kviečiami ne tik smulkieji ūkininkai, tačiau ir smulkūs miško valdytojai ar kaimuose veikiančios labai mažos įmonės ir fiziniai asmenys. Paramos paraišką pareiškėjas privalės teikti kartu su partneriais.
„Pagrindiniai specialieji tinkamumo kriterijai pareiškėjams yra šie: smulkūs ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos teikimo momentu yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 15 000 Eur. Smulkių miško valdytojų miško valda neturėtų būti didesnė kaip 20 ha, o labai mažoms įmonėms keliamas reikalavimas veikti ne trumpiau kaip dvejus metus“, – aiškina N. Padvaiskaitė.
Paramos intensyvumas
Paramos intensyvumas projekto bendrosioms išlaidoms, einamosioms bendradarbiavimo, verslo plano parengimo išlaidoms yra 100 proc.
Projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms taikomas 60 proc. paramos intensyvumas, o gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose bendradarbiaujantiems smulkiesiems ūkiams intensyvumas verslo plano įgyvendinimo išlaidoms didėja iki 70 proc.
Tinkamos finansuoti išlaidos
Pareiškėjai gali tikėtis finansavimo einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms, pavyzdžiui, susitikimų organizavimui, kanceliarinėms išlaidoms, maitinimui,, bet ne daugiau kaip 5 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM.
Taip pat tinkamos finansuoti bendrosios išlaidos (ne didesnės kaip 10 proc. ir ne didesnės kaip 1 800 EUR arba 3 000 EUR kai projekte numatytos statybos), viešinimo išlaidos;
nauja žemės ūkio technika ir nauja įranga (žemės ūkio įranga laikoma įranga, susijusi su žemės ūkio produktų gamyba); nauji technologiniai įrengimai, nauja technika ir įranga bei nauja kompiuterinė ir programinė įranga, skirta projekto reikmėms ( išskyrus lengvuosius automobilius); naujos N, O kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemonės; gamybinių naujų pastatų ir (arba) statinių statyba, rekonstrukcija ar kapitalinis remontas (įskaitant statybines medžiagas) bei verslo infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimas; nauja miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technika ir įranga, išskyrus medienos vežimo keliais technika; dirvos paruošimo miško želdiniams / žėliniams mechanizmai.
Paraiškas bus galima teikti NMA teritoriniams skyriams.
Daugiau informacijos: https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/parama-smulkiuju-ukiu-bendradarbiavimui-kartu-lengviau
Paraiškas galima teikti: https://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-pletros-20142020-m-programa/priemoniu-sarasas/parama-smulkiuju-ukio-subjektu-bendradarbiavimui-2018-m/15527?tab=1
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 42 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
