Aidint džiugiems šūksniams ir plojimams Prancūzijos sostinėje š.m. gruodžio 12 d. buvo priimtas 195 valstybių sutarties tekstas apie pasaulio ryžtą mažinti šiltnamio efektą stiprinančių dujų emisiją, kuri kelia grėsmę Žemės klimato stabilumui.

Užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas, pirmininkavęs beveik dvi savaites Paryžiuje vykusioms deryboms, kurios užsitęsė nepaisant naktinių posėdžių, pagaliau pasiekė visų dalyvaujančių šalių, įskaitant Kiniją ir Indiją, sutarimą. 

Šiuo susitarimu pirmą kartą visos šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą stiprinančių dujų emisiją. L.Fabiusas nurodė, kad ši pasaulinė klimato sutartis bus  teisiškai įpareigojanti. Tai reiškia, kad ji bus ne rekomendacinio pobūdžio – jos laikytis bus privaloma.

Prancūzijos prejmeras taip pat pažymėjo, kad šia sutartimi siekiama, jog temperatūros žemėje augimas nuo priešindustrinių laikų iki šio šimtmečio pabaigos būtų „gerokai mažesnis“ už 2 laipsnius Celsijaus. Vėliau šią ribą toliau reikia mažinti iki 1,5 laipsnio. Toks į pagrindinį skurdžių bei pažeidžiamų šalių reikalavimą atsižvelgiantis pareiškimas buvo sutiktas plojimais. 

„Šis dokumentas pažymės  istorinį momentą. Susitarimas bus ne tik sąžiningas, ilgalaikis, subalansuotas ir teisiškai privalomas. Jis atsižvelgia į klimato teisingumą ir įvairias šalių atsakomybes“, – anksčiau šeštadienį skelbė ministras. 

Mažiau nesutarimų

Paviešintame tekste skelbiamas tikslas neleisti temperatūrai pakilti aukščiau 1,5 laipsnio. Tai kur kas ambicingesnis planas, nei susitarimas dėl 2 laipsnių, pirmą kartą patvirtintas prieš šešerius metus. Taip pat siūloma kas penkerius metus tikrinti, kaip šalims sekasi laikytis nustatytų apribojimų. Pirmasis toks patikrinimas vyktų 2023 metais. 

Ankstesnėje dokumento versijoje taip pat buvo kalbama apie tai, kad valstybės turėtų siekti, kad į šio amžiaus pabaigą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų nutrauktas. Tačiau naujoje versijoje nenurodoma, kokiu greičiu pasaulis turėtų atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Tiesa, naujajame dokumento tekste nėra skliaustelių, kuriuose būtų užfiksuotas nesutarimas tarp derybų pusių.

Dokumentas taip pat siūlo įkurti mechanizmą, kuris atlygintų besivystančių šalių patiriamą žalą dėl ekstremalių oro sąlygų, sukeltų klimato kaitos. Tačiau tai nereiškia, jog kitos šalys yra teisiškai įpareigotos suteikti kompensaciją. Be to, pasiūlyme prašoma šalių persvarstyti savo nacionalinius kovos su globaliniu atšilimu planus iki 2018 metų.

Ambicingas, bet realistiškas

Ankstesnis sutarties projektas, išleistas ketvirtadienį vakare, neišsprendė kai kurių klausimų, tarp kurių buvo ir tai, kokia našta teks turtingoms ir besivystančioms šalims kovoje su klimato šiltėjimu. Renginyje šeštadienį taip pat dalyvavo ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

„Dokumentas, kurį šiandien parengėme, yra ambicingas, bet taip pat ir realistiškas. Jeigu jis bus priimtas, tai bus pirmasis universalus susitarimas dėl klimato kaitos. Tai milžiniškas žingsnis žmonijai“, – susitikimo atidarymo ceremonijoje kalbėjo prezidentas. Panašiai apie būtinybę susitarti ir paskutinę minutę priimto dokumento teksto svarbą kalbėjo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas. 

„Tai yra esminis momentas ilgoje, jau kelis dešimtmečius trunkančioje kelionėje. Dokumentas, kurį jums pateikėme, yra istorinis. Jis žada naują kelią visam pasauliui. Jis ves į ateitį, kurioje klimatas bus išsaugomas mažesniu išmetamųjų dujų kiekiu, – kalbėjo Ban Ki-moonas. – Dabar turime pabaigti darbą. Visas pasaulis mus stebi.“

Įgyvendindama Paryžiuje pasiektą Jungtinių Tautų (JT) susitarimą dėl kovos su klimato kaita, Lietuva turės didinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, siekti inovacijų transporto sektoriuje, sako Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Arūnas Bukantis.

A. Bukančio teigimu, dar iki šio susitarimo Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis yra patvirtinusi Klimato kaitos politikos strategiją, kurioje įsipareigota jau iki 2020-ųjų šiltnamio efektą sukuriančių dujų emisiją sumažinti 30 proc., iki 2030-ųjų - 40 proc. ir iki 2040-ųjų - 60 procentų.

„Tai yra vidutiniai skaičiai, kurie patvirtinti prieš vienus-dvejus metus. Kitas uždavinys yra, kaip tą pasiekti - reikia didinti alternatyvių, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą: ir saulės, ir vėjo energijos, ir, kiek įmanoma, hidroenergijos, ir biokuro. Tai yra pagrindinis kelias, kuo pakeisti iškastinio kuro dalį“, - sakė jis.

Daugiau informacijos "Lrytas.lt" bei "grynas.delfi.lt"