| Apie mus | ENplus ir Dinplus | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Aidint džiugiems šūksniams ir plojimams Prancūzijos sostinėje š.m. gruodžio 12 d. buvo priimtas 195 valstybių sutarties tekstas apie pasaulio ryžtą mažinti šiltnamio efektą stiprinančių dujų emisiją, kuri kelia grėsmę Žemės klimato stabilumui.
Užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas, pirmininkavęs beveik dvi savaites Paryžiuje vykusioms deryboms, kurios užsitęsė nepaisant naktinių posėdžių, pagaliau pasiekė visų dalyvaujančių šalių, įskaitant Kiniją ir Indiją, sutarimą.
Šiuo susitarimu pirmą kartą visos šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą stiprinančių dujų emisiją. L.Fabiusas nurodė, kad ši pasaulinė klimato sutartis bus teisiškai įpareigojanti. Tai reiškia, kad ji bus ne rekomendacinio pobūdžio – jos laikytis bus privaloma.
Prancūzijos prejmeras taip pat pažymėjo, kad šia sutartimi siekiama, jog temperatūros žemėje augimas nuo priešindustrinių laikų iki šio šimtmečio pabaigos būtų „gerokai mažesnis“ už 2 laipsnius Celsijaus. Vėliau šią ribą toliau reikia mažinti iki 1,5 laipsnio. Toks į pagrindinį skurdžių bei pažeidžiamų šalių reikalavimą atsižvelgiantis pareiškimas buvo sutiktas plojimais.
„Šis dokumentas pažymės istorinį momentą. Susitarimas bus ne tik sąžiningas, ilgalaikis, subalansuotas ir teisiškai privalomas. Jis atsižvelgia į klimato teisingumą ir įvairias šalių atsakomybes“, – anksčiau šeštadienį skelbė ministras.
Paviešintame tekste skelbiamas tikslas neleisti temperatūrai pakilti aukščiau 1,5 laipsnio. Tai kur kas ambicingesnis planas, nei susitarimas dėl 2 laipsnių, pirmą kartą patvirtintas prieš šešerius metus. Taip pat siūloma kas penkerius metus tikrinti, kaip šalims sekasi laikytis nustatytų apribojimų. Pirmasis toks patikrinimas vyktų 2023 metais.
Ankstesnėje dokumento versijoje taip pat buvo kalbama apie tai, kad valstybės turėtų siekti, kad į šio amžiaus pabaigą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų nutrauktas. Tačiau naujoje versijoje nenurodoma, kokiu greičiu pasaulis turėtų atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Tiesa, naujajame dokumento tekste nėra skliaustelių, kuriuose būtų užfiksuotas nesutarimas tarp derybų pusių.
Dokumentas taip pat siūlo įkurti mechanizmą, kuris atlygintų besivystančių šalių patiriamą žalą dėl ekstremalių oro sąlygų, sukeltų klimato kaitos. Tačiau tai nereiškia, jog kitos šalys yra teisiškai įpareigotos suteikti kompensaciją. Be to, pasiūlyme prašoma šalių persvarstyti savo nacionalinius kovos su globaliniu atšilimu planus iki 2018 metų.
Ankstesnis sutarties projektas, išleistas ketvirtadienį vakare, neišsprendė kai kurių klausimų, tarp kurių buvo ir tai, kokia našta teks turtingoms ir besivystančioms šalims kovoje su klimato šiltėjimu. Renginyje šeštadienį taip pat dalyvavo ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.
„Dokumentas, kurį šiandien parengėme, yra ambicingas, bet taip pat ir realistiškas. Jeigu jis bus priimtas, tai bus pirmasis universalus susitarimas dėl klimato kaitos. Tai milžiniškas žingsnis žmonijai“, – susitikimo atidarymo ceremonijoje kalbėjo prezidentas. Panašiai apie būtinybę susitarti ir paskutinę minutę priimto dokumento teksto svarbą kalbėjo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.
„Tai yra esminis momentas ilgoje, jau kelis dešimtmečius trunkančioje kelionėje. Dokumentas, kurį jums pateikėme, yra istorinis. Jis žada naują kelią visam pasauliui. Jis ves į ateitį, kurioje klimatas bus išsaugomas mažesniu išmetamųjų dujų kiekiu, – kalbėjo Ban Ki-moonas. – Dabar turime pabaigti darbą. Visas pasaulis mus stebi.“
Įgyvendindama Paryžiuje pasiektą Jungtinių Tautų (JT) susitarimą dėl kovos su klimato kaita, Lietuva turės didinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, siekti inovacijų transporto sektoriuje, sako Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Arūnas Bukantis.
A. Bukančio teigimu, dar iki šio susitarimo Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis yra patvirtinusi Klimato kaitos politikos strategiją, kurioje įsipareigota jau iki 2020-ųjų šiltnamio efektą sukuriančių dujų emisiją sumažinti 30 proc., iki 2030-ųjų - 40 proc. ir iki 2040-ųjų - 60 procentų.
„Tai yra vidutiniai skaičiai, kurie patvirtinti prieš vienus-dvejus metus. Kitas uždavinys yra, kaip tą pasiekti - reikia didinti alternatyvių, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą: ir saulės, ir vėjo energijos, ir, kiek įmanoma, hidroenergijos, ir biokuro. Tai yra pagrindinis kelias, kuo pakeisti iškastinio kuro dalį“, - sakė jis.
Daugiau informacijos "Lrytas.lt" bei "grynas.delfi.lt"
 |
 |
 |
|
|
||
 |
 |
 |
AEBIOM – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. AEBIOM reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams.
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais.
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje.
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis.
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija.
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje.
|
|
 |
 |
 |
 |
 |
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas.
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams.
GMU - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Generalinės miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant.
LMSA - Lietuvos miško sąvininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus.
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje.
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 55 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės konfederacijos AEBIOM, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 50 mln. eur |
| Atlyginimų vidurkis | ~ 1110 eur |
Biokuro kaina
