Pasaulio Bioenergetikos Asociacija (World Bioenergy Association, toliau - WBA) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas.

Siekdama didinti viesuomenės bei įstatymų kūrėjų informuotumą apie naujausius pasiekimus modernios bioenergijos srityje šį mėnesį WBA startavo su nauja iniciatyva – pradėta leisti mokslu paremtų informacinių lapelių serija. Glaustos brošiūros atspindės vis kitą su bioenergija ir jos naudojimu susijusį aspektą bei pabrėš naujausius pasiekimus bei galimybes taip skatinant žmones įvertinti bioenergiją kaip efektyvią, ekologišką, patogią bei nebrangią alternatyvą iškastiniam kurui.

Pirmojoje iniciatyvos dalyje – glausta informacija apie biokuro rūšis, jų deginimo procesus, taip pat naujausiais skaičiavimais paremta informacija apie per pastarąjį dešimtmetį išvystytas technologijas mažos apimties (mažiau nei 100kW) biomasės šildymo įrenginiuose.

Daugelyje pasaulio regionų žmonės vis dar naudoja seną ir ne tokią efektyvią įrangą, o šalys neturi jokios politikos mažos apimties šildymo įrenginių atžvilgiu. Todėl išleista brošiūra siekiama mažinti objektyvios, mokslu paremtos informacijos trūkumą ir argumentuotai paaiškinti, jog dėl pažangos, padarytos biokuro paruošimo bei deginimo technologijose, naujos alternatyvios biomasės krosnys, katilai bei kita įranga tapo daug efektyvesni ir, lygynant su senesniais modeliais, žalingų emisijų kiekis juose sumažintas daugiau nei 90%. 

 Visą brošiūrą galite atsisiųsti čia , taip pat atnaujinsime ir įdėsime kitas WBA išleistas informacines serijos apie bioenergiją dalis.  

Pasaulio Bioenergetikos Asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“. II Dalis

Pristatome antrąją Pasaulio Bioenergetikos Asociacijos (World Bioenergy Association, toliau - WBA) informacinę brošiūrėlę – šį kartą WBA pristato moksliniais skaičiavimais paremtus argumentus apie energijos bei šilumos gamybą biokogeneracinėse jėgainėse.

Kadangi pirmoji informacinė brošiūrėlė buvo orientuota į privačius namų ūkius ir mažo galingumo biokuro katilus, krosnis, bei kitą įrangą juose, 2-asis leidinukas apžvelgia efektyvesnį energijos gamybos būdą tankiau gyvenamose vietose naudojant centralizuotas sistemas. Šioje dalyje argumentuojama, jog biokogeneracinės jėgainės yra labiausiai pirminę energiją taupanti technologija. Kadangi jose į elektrą nepaverčiama energija panaudojama šilumai gaminti, kogeneracinės jėgainės yra maždaug 2-3 kartus efektyvesnės nei tradiciniai elektros energijos gamybos metodai. Kainą taip pat mažina mažesnės išlaidos kurui transportuoti ir paskirstymo sistemoms įrengti bei eksploatuoti.

Taip pat, kogeneracinės jėgainės sudaro galimybę efektyviai panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, kas padeda įgyti didesnę energetinę nepriklausomybę bei gerokai sumažinti CO2 dujų emisijas. Vertinant tiek ekonominę, tiek ekologinę šios integruotos technologijos naudą, WBA skatina šalių vyriausybes užtikrinti tinkamas sąlygas kuo greičiau vystyti platesnį biokogeneracinių jėgainių naudojimą. 

Pilna 2-oji WBA brošiūra „Biokogeneracinės jėgainės“

Pasaulio Bioenergetikos Asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“. III Dalis.

Siekiant paneigti biomasės energetikos oponentų kritiką, kad biomasės naudojimas energijos gamybai taip pat ženkliai didina anglies dioksido kiekį atmosferoje, trečiajame Pasaulio Bioenergijos Asociacijos (World Bioenergy Association, toliau - WBA) išleistame informaciniame leidinuke paaiškinama, kodėl miškų naudojimas energijos gamybai anglies dioksido emisijų požiūriu nėra žalingas.

Brošiūroje pažymima, kad ši kritika neturi jokio pagrindo pirmiausia dėl to, jog yra paremta prielaida, kad medžiai pirmiau kertami ir deginami ir tik tada toje vietoje auga nauji. Kad medį būtų galima kirsti pirmiausia jis turi užaugti. Augdamas jis sunaudoja atmosferoje jau esantį anglies dioksidą, o tas CO2, kuris paskleidžiamas deginant medieną, vėl paimamas tebeaugančių medžių jų augimo procesui užtikrinti – tai natūralus ir miškų gyvavimui būtinas ciklas.

Tuo tarpu anglies dioksido emisijos deginant iškastinį kurą nėra natūralus procesas, nes tokio į atmosferą išskiriamo CO2 kiekio miškai nebegali įsisavinti ir jo perteklius kaupiasi atmosferoje taip skatindamas spartesnę klimato kaitą ir jos padarinius. Paskaičiuota, jog 2011m. ~90 % bendro CO2 emisijų kiekio susidarė dėl iškastinio kuro deginimo. Kaip COP18 (Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos (United Nations Framework Convention on Climate Change (UNFCCC)) šalių metinis susirinkimas) forumo metu pažymėjo WBA prezidentas Dr. Heinz Kopetz, būtent iškastinio kuro deginimas mus atvedė į tokią situaciją, kurią turime šiandien ir kuri žalinga ne tik mums, bet bus sunki našta ir ateinančioms kartoms.

Informaciniame leidinuke paneigiami  bei paaiškinami ir kiti biomasės nenergetikos oponentų argumentai:

1. Oponentų teiginys:

Kadangi iškastinis kuras santykinai išskiria mažiau CO2 nei biomasės naudojimas, medžiai turėtų būti palikti miške sugerti anglies dioksidui, o energijos gamybai naudojamas tik iškastinis kuras.

 Faktinis argumentas:

Įvertinus tai, kad tik pradinėje medžio augimo stadijoje medžiai sugeria daugiau anglies dioksido nei išskiria, o subrendę jie tampa CO2 “saugyklomis“ (gyvenimo pabaigoje - ir jo skleidėjais), vietoj to naudojant iškastinį kurą tuo pačiu metu egzistuoja du CO2 skleidėjai – ir iškastinis kuras, ir subrendę ar perbrendę medynai. 

2. Oponentų teiginys:

Jei kirsime miškus, medžiai nebesugers tokio anglies dioksido kiekio kaip iki šiol. 

 Faktinis argumentas:

Biokurui gaminti naudojama tik subrendusi mediena ir jos atliekos, tad jauni medžiai nėra kertami. Tokiu būdu vidutinis metinis sugeriančių CO2 medžių skaičius gali būti išlaikomas šimtus metų nė kiek nesumažinant jų sugeriamo anglies dioksido kiekio; tai rodo ir kitų plačiai biokurą naudojančių šalių pavyzdžiai: pavyzdžiui, vienos biomasės naudojimo energijai gaminti pradininkių, Švedijos, medžių sugeriamo anglies dioksido kiekis yra ženkliai didesnis nei buvo prieš kelis dešimtmečius. Toks rezultatas gali būti pasiekiamas tik tvarkant miškus pagal tvarumo principus – naudojant jau nebesugeriančius, o, priešingai, išskiriančius CO2 medžius energijai gaminti, vietoj jų auginti naujus anglies dioksidą sugeriančius medžius ir nenaudoti papildomo didžiulius CO2 kiekius išskiriančio iškastinio kuro. 

3. Oponentų teiginys:

Kadangi deginant subrendusius medžius anglies dioksidas į atmosferą išskiriamas iš karto, o juos paliekant miške CO2 ir kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos išskiriamos daug lėčiau, laiko atžvilgiu deginti iškastinį kurą yra naudingiau. 

 Faktinis argumentas:

Tačiau tokiu būdu erdvė, kurioje galėtų augti nauji medžiai, anglies dioksido sugėrėjai, yra išnaudojama laikyti lėtai CO2 skleidžiantiems medžiams, taigi kaip ir antrojo argumento atveju vėl sudaroma situacija, kai tuo pačiu metu egzistuoja du anglies dioksido skleidėjai ir tokio kiekio miškai nebesugeba įsisavinti.

Visus argumentus su detaliais paaiškinimais skaitykite 3-ojoje WBA brošiūroje „Carbon neutrality of biomass from forests“