| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Pasaulio Bioenergetikos Asociacija (World Bioenergy Association, toliau - WBA) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas.
Siekdama didinti viesuomenės bei įstatymų kūrėjų informuotumą apie naujausius pasiekimus modernios bioenergijos srityje šį mėnesį WBA startavo su nauja iniciatyva – pradėta leisti mokslu paremtų informacinių lapelių serija. Glaustos brošiūros atspindės vis kitą su bioenergija ir jos naudojimu susijusį aspektą bei pabrėš naujausius pasiekimus bei galimybes taip skatinant žmones įvertinti bioenergiją kaip efektyvią, ekologišką, patogią bei nebrangią alternatyvą iškastiniam kurui.
Pirmojoje iniciatyvos dalyje – glausta informacija apie biokuro rūšis, jų deginimo procesus, taip pat naujausiais skaičiavimais paremta informacija apie per pastarąjį dešimtmetį išvystytas technologijas mažos apimties (mažiau nei 100kW) biomasės šildymo įrenginiuose.
Daugelyje pasaulio regionų žmonės vis dar naudoja seną ir ne tokią efektyvią įrangą, o šalys neturi jokios politikos mažos apimties šildymo įrenginių atžvilgiu. Todėl išleista brošiūra siekiama mažinti objektyvios, mokslu paremtos informacijos trūkumą ir argumentuotai paaiškinti, jog dėl pažangos, padarytos biokuro paruošimo bei deginimo technologijose, naujos alternatyvios biomasės krosnys, katilai bei kita įranga tapo daug efektyvesni ir, lygynant su senesniais modeliais, žalingų emisijų kiekis juose sumažintas daugiau nei 90%.
Visą brošiūrą galite atsisiųsti čia , taip pat atnaujinsime ir įdėsime kitas WBA išleistas informacines serijos apie bioenergiją dalis.
Pasaulio Bioenergetikos Asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“. II Dalis
Pristatome antrąją Pasaulio Bioenergetikos Asociacijos (World Bioenergy Association, toliau - WBA) informacinę brošiūrėlę – šį kartą WBA pristato moksliniais skaičiavimais paremtus argumentus apie energijos bei šilumos gamybą biokogeneracinėse jėgainėse.
Kadangi pirmoji informacinė brošiūrėlė buvo orientuota į privačius namų ūkius ir mažo galingumo biokuro katilus, krosnis, bei kitą įrangą juose, 2-asis leidinukas apžvelgia efektyvesnį energijos gamybos būdą tankiau gyvenamose vietose naudojant centralizuotas sistemas. Šioje dalyje argumentuojama, jog biokogeneracinės jėgainės yra labiausiai pirminę energiją taupanti technologija. Kadangi jose į elektrą nepaverčiama energija panaudojama šilumai gaminti, kogeneracinės jėgainės yra maždaug 2-3 kartus efektyvesnės nei tradiciniai elektros energijos gamybos metodai. Kainą taip pat mažina mažesnės išlaidos kurui transportuoti ir paskirstymo sistemoms įrengti bei eksploatuoti.
Taip pat, kogeneracinės jėgainės sudaro galimybę efektyviai panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, kas padeda įgyti didesnę energetinę nepriklausomybę bei gerokai sumažinti CO2 dujų emisijas. Vertinant tiek ekonominę, tiek ekologinę šios integruotos technologijos naudą, WBA skatina šalių vyriausybes užtikrinti tinkamas sąlygas kuo greičiau vystyti platesnį biokogeneracinių jėgainių naudojimą.
Pilna 2-oji WBA brošiūra „Biokogeneracinės jėgainės“
Pasaulio Bioenergetikos Asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“. III Dalis.
Siekiant paneigti biomasės energetikos oponentų kritiką, kad biomasės naudojimas energijos gamybai taip pat ženkliai didina anglies dioksido kiekį atmosferoje, trečiajame Pasaulio Bioenergijos Asociacijos (World Bioenergy Association, toliau - WBA) išleistame informaciniame leidinuke paaiškinama, kodėl miškų naudojimas energijos gamybai anglies dioksido emisijų požiūriu nėra žalingas.
Brošiūroje pažymima, kad ši kritika neturi jokio pagrindo pirmiausia dėl to, jog yra paremta prielaida, kad medžiai pirmiau kertami ir deginami ir tik tada toje vietoje auga nauji. Kad medį būtų galima kirsti pirmiausia jis turi užaugti. Augdamas jis sunaudoja atmosferoje jau esantį anglies dioksidą, o tas CO2, kuris paskleidžiamas deginant medieną, vėl paimamas tebeaugančių medžių jų augimo procesui užtikrinti – tai natūralus ir miškų gyvavimui būtinas ciklas.
Tuo tarpu anglies dioksido emisijos deginant iškastinį kurą nėra natūralus procesas, nes tokio į atmosferą išskiriamo CO2 kiekio miškai nebegali įsisavinti ir jo perteklius kaupiasi atmosferoje taip skatindamas spartesnę klimato kaitą ir jos padarinius. Paskaičiuota, jog 2011m. ~90 % bendro CO2 emisijų kiekio susidarė dėl iškastinio kuro deginimo. Kaip COP18 (Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos (United Nations Framework Convention on Climate Change (UNFCCC)) šalių metinis susirinkimas) forumo metu pažymėjo WBA prezidentas Dr. Heinz Kopetz, būtent iškastinio kuro deginimas mus atvedė į tokią situaciją, kurią turime šiandien ir kuri žalinga ne tik mums, bet bus sunki našta ir ateinančioms kartoms.
Informaciniame leidinuke paneigiami bei paaiškinami ir kiti biomasės nenergetikos oponentų argumentai:
Kadangi iškastinis kuras santykinai išskiria mažiau CO2 nei biomasės naudojimas, medžiai turėtų būti palikti miške sugerti anglies dioksidui, o energijos gamybai naudojamas tik iškastinis kuras.
Faktinis argumentas:
Įvertinus tai, kad tik pradinėje medžio augimo stadijoje medžiai sugeria daugiau anglies dioksido nei išskiria, o subrendę jie tampa CO2 “saugyklomis“ (gyvenimo pabaigoje - ir jo skleidėjais), vietoj to naudojant iškastinį kurą tuo pačiu metu egzistuoja du CO2 skleidėjai – ir iškastinis kuras, ir subrendę ar perbrendę medynai.
Jei kirsime miškus, medžiai nebesugers tokio anglies dioksido kiekio kaip iki šiol.
Faktinis argumentas:
Biokurui gaminti naudojama tik subrendusi mediena ir jos atliekos, tad jauni medžiai nėra kertami. Tokiu būdu vidutinis metinis sugeriančių CO2 medžių skaičius gali būti išlaikomas šimtus metų nė kiek nesumažinant jų sugeriamo anglies dioksido kiekio; tai rodo ir kitų plačiai biokurą naudojančių šalių pavyzdžiai: pavyzdžiui, vienos biomasės naudojimo energijai gaminti pradininkių, Švedijos, medžių sugeriamo anglies dioksido kiekis yra ženkliai didesnis nei buvo prieš kelis dešimtmečius. Toks rezultatas gali būti pasiekiamas tik tvarkant miškus pagal tvarumo principus – naudojant jau nebesugeriančius, o, priešingai, išskiriančius CO2 medžius energijai gaminti, vietoj jų auginti naujus anglies dioksidą sugeriančius medžius ir nenaudoti papildomo didžiulius CO2 kiekius išskiriančio iškastinio kuro.
Kadangi deginant subrendusius medžius anglies dioksidas į atmosferą išskiriamas iš karto, o juos paliekant miške CO2 ir kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos išskiriamos daug lėčiau, laiko atžvilgiu deginti iškastinį kurą yra naudingiau.
Faktinis argumentas:
Tačiau tokiu būdu erdvė, kurioje galėtų augti nauji medžiai, anglies dioksido sugėrėjai, yra išnaudojama laikyti lėtai CO2 skleidžiantiems medžiams, taigi kaip ir antrojo argumento atveju vėl sudaroma situacija, kai tuo pačiu metu egzistuoja du anglies dioksido skleidėjai ir tokio kiekio miškai nebesugeba įsisavinti.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
 |
GMU - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Generalinės miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško sąvininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
