Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Kovo mėnesį BALTPOOL biokuro biržoje pasiektas naujas mažiausios kainos rekordas - šilumos gamintoja Vilniaus apskrityje šiai vasarai įsigijo biokuro už 105 Eur/tne. Tai pigiausia pusmetinis sandoris ne tik Vilniaus apskrityje, bet ir biokuro biržos istorijoje.
„Prekyba biržoje leido bendrovei įsigyti biokuro itin palankiomis kainomis. Šis sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys nuteikia itin optimistiškai ir ateityje gali prisidėti prie mažesnių šilumos kainų vartotojams“, - sako pigiausią sandorį sudariusios šilumos gamintojos UAB „Danpower Baltic“ generalinis direktorius Artūras Kliukevičius.
„Danpower Baltic“ už rekordiškai žemą kainą įsigijo 7800 tne (tona naftos ekvivalento) biokuro pusės metų trukmės sandoriu. Palyginimui, 2016 m. vasarą Vilniaus regione vidutinė svertinė ilgalaikių sandorių kaina siekė 128,34 Eur/tne.
Lietuvoje skiedros Ilgalaikių sandorių vidutinė svertinė tiekimo kaina 2016 m. vasarą buvo 121,16 Eur/tne (Vilniuje 129,91 Eur/tne), o 2015 m. vasarą siekė 119,35 Eur/tne (Vilniuje 108,89 Eur/tne). Tradiciškai pigesnių trumpalaikių sandorių vidutinė svertinė tiekimo kaina Lietuvoje 2016 m. vasarą buvo 114,10 Eur/tne (Vilniuje 108,37 Eur/tne), o 2015 m. vasarą – 112,82 Eur/tne (Vilniuje 109,43 Eur/tne).
Šiuo metu vasaros sezonui sudarytų ilgalaikių sandorių kainos vidurkis Lietuvoje siekia 116,34 Eur/tne, tačiau dar galima sudaryti ketvirtinius ir mėnesinius sandorius. Vidutinė trumpalaikių sandorių 2017 m. vasaros sezono pradžios kaina Lietuvoje siekia 112,52 Eur/tne, bet prekyba trumpalaikiais sandoriais tik prasideda, o tradiciškai vasarą kainos lygis krenta.
BALTPOOL yra Lietuvos energijos išteklių biržos operatorius, turintis teisę organizuoti prekybą biokuru ir kitais produktais. Taip pat bendrovė yra viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų administratorius, atliekantis VIAP lėšų surinkimo, išmokėjimo ir administravimo funkcijas.
BALTPOOL priklauso UAB EPSO-G įmonių grupei, kuri taip pat valdo elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ kontrolinius akcijų paketus. 100 proc. EPSO-G akcijų valdo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
Biokuro biržos aukcionai vykdomi kiekvienos kalendorinės savaitės antrąją darbo dieną. Šiuo metu BALTPOOL biokuro biržoje užsiregistravę 210 pardavėjai ir 75 pirkėjai.
BALTPOOL biokuro birža savo veiklą pagal dabartinį modelį pradėjo 2013 m. liepą.
UAB „Danpower Baltic“ yra didžiausia žaliosios šilumos gamintoja Lietuvoje – Vilniuje, Kaune ir Joniškyje veikia 7-ios įmonės jėgainės, kurių bendra galia siekia 190 megavatų. Bendrovę „Danpower Baltic“ valdo pirmaujanti Vokietijos šilumos gamintoja „Danpower GmbH“. 84,9 proc. „Danpower GmbH” akcijų priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Stadtwerke Hannover AG“, dirbančiai su prekės ženklu „Enercity“. „Stadtwerke Hannover AG“ yra viena didžiausių Vokietijoje savivaldybės komunalinių paslaugų bendrovių, veikianti Hanoveryje, joje dirba 2500 darbuotojų, jos pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas