Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Dalinamės su Jumsi Verslo žinių straipsniu: "Pinigai inovacijoms: į kokius projektus bus investuojama", kuriame minimi ir Asociacijos LITBIOMA nariai!
Lietuva paskirstė 38,2 mln. Eur Europos Sąjungos paramos inovacijoms. VŽ gilinasi, į kokius projektus bus investuotos šios lėšos. Pradedame nuo energetikos ir tvarios plėtros.
Pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ buvo patvirtinti 9 energetikos ir tvarios plėtros projektai, kurie bendrai gavo per 3,7 mln. Eur finansavimo.
Paraiškas atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas bei kurti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūrą pagal šią priemonę galėjo teikti tiek jau veikiančios, tiek įsteigtos naujos įmonės, jei tokio tipo infrastruktūra nėra prieinama viešai ar klasteriuose.
Valdymas ir apskaita
Tarp finansavimą gavusių energetikos ir tvarios plėtros projektų daugiausiai vyrauja energijos valdymo, stebėjimo ir apskaitos sprendimai. Jų yra apie pusę. Pavyzdžiui, pramonės ir energetikos AB „Axis Industries“ gavo 584.988 Eur išmaniai energijos vartojimo efektyvumo vertinimo, apskaitos ir valdymo sistemai sukurti.
Bendrovė teigia, kad sukurs „visiškai naują, unikalų ir inovatyvų techninį sprendimą, suteiksiantį vartotojams galimybes kuo efektyviau ir racionaliau naudoti centralizuotai tiekiamą šilumos energiją“.
Projektą „Axis Industries“ įgyvendins kartu su Lietuvos energetikos institutu. Iš bendros projekto sumos jam yra skiriama beveik 92.000 Eur.
Savo paraiškoje bendrovė nurodė, kad šio projekto vertė sieks 1,5 mln. Eur. Per ES priemonę buvo prašoma finansuoti 735.323 Eur.
Su stebėsena ir apskaita susijusį sprendimą kurs ir UAB „Gitoma“. Ji mėgins padaryti išmanųjį matavimo, apskaitos ir stebėsenos prietaisą, „kuris leistų apskaičiuoti, valdyti ir taip sumažinti elektros sąnaudas iki 80%“.
„Projekto metu sukurtas produktas bus apšvietimo valdymo sistemos su būtinaisiais įrenginiais prototipas“ – teigia bendrovė.
Prototipui sukurti iš viso bus skiriama 361.000 Eur. 136.178 Eur – pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“.
Į finansavimą gavusių projektų devintuką pateko ir UAB „Santaviltė“, kuri kurs sprendimus, kaip sumažinti energijos suvartojimą iš tradicinių šaltinių.
Įmonės projekto vertė siekia 316.000 Eur. Jam buvo prašomas 175.376 Eur finansavimas. „Santaviltei“ pavyko gauti 174.445 Eur.
Be to, automatizuotų apskaitos sistemų UAB „Elgama sistemos“ gavo 243.304 Eur sukurti elektroninį prietaisą, skirtą išmaniųjų energijos apskaitos sistemų ir išmaniųjų tinklų diegimui bei energetinio efektyvumo didinimui.Ji teigia, kad bus sukurtas reaktyviosios elektros energijos bepakopio kompensavimo valdiklio prototipas. Jo sukūrimas turėtų kainuoti apie 380.000 Eur.
Informaciniai modeliai
Ižinerinių sprendimų UAB „InfoEra“ kartu su partneriu UAB „Terra modus“ gavo 766.560 Eur ES paramos. Bendrovės planuoja sukurti „inovatyvų ir kompleksinį sprendimą statinių informacinių modelių kūrimui“.
„Projekto įgyvendinimo metu planuoja sukurti darbo vietas mokslo darbuotojams tiek projekto vykdytojo, tiek projekto partnerio organizacijose. Įgyvendinus projektą, numatoma paleisti sukurtų produktų ir paslaugos BETA (bandomąsias – VŽ) versijas bei komercializuoti šiuos sukurtus rezultatus per metus po projekto pabaigos“, – paraiškoje teigia įmonės.
Šiai veiklai gauta beveik visa prašoma suma. Bendrai projekto vertė turėtų siekti 1,1 mln. Eur.
Biokuro panaudojimas
Energetikos UAB „Enerstena“ pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ kartu su Lietuvos energetikos institutu ir Kauno technologijos universitetu gavo 1,2 mln. Eur finansavimą.
Trys partneriai sieks padidinti biokuro panaudojimo veiksmingumą ir sumažinti taršą.
„Atliekamų mokslinių tyrimų pagrindu bus kuriami naujų eko-inovatyvių biokuro naudojimui skirtų produktų prototipai, o sukurti nauji gaminiai paruošti komercializacijai“, – teigiama paraiškoje.
Nurodyta projekto vertė siekia daugiau nei 2,5 mln. Eur. Jam įgyvendinti buvo prašoma 1,3 mln. Eur finansinės paramos.
Elektros energijos skaitikliai ir apskaita
Pramonės ir energetikos prietaisus kurianti UAB „Elgama-elektronika“ įsisavins 265.513 Eur ES lėšų. Jų pagalba tikimasi pagaminti matavimo ir apskaitos prietaisą, skirtą išmaniųjų energijos apskaitos sistemų ir išmaniųjų tinklų diegimui, prototipas – aukšto tikslumo industrinis elektros energijos skaitiklis.
„Naujasis aukšto tikslumo industrinis elektros energijos skaitiklis leis realizuoti išmaniosios apskaitos sprendimus, diegti išmaniųjų tinklų plėtros sprendimus, atlikti tinklo analizę ir taip didinti išmaniojo tinklo kokybę. Išmaniosios energijos apskaitos sistemos bei išmanieji tinklai yra tiesiogiai susiję su energijos vartojimo efektyvumo bei tiekimo patikimumo didinimu ir šiuo metu yra sparčiausiai augantis energijos perdavimo infrastruktūros rinkos segmentas“, – vertina bendrovė.
Į naujų produktų kūrimą iš viso bus investuojama per 680.000 Eur. Pasinaudojant ES finansavimu buvo tikimasi gauti 312.310 Eur dalinio finansavimo.
Efektyvus energijos vartojimas
Verslo valdymo sistemų UAB „Go-Erp“ ir UAB „Pixpro“ (anksčiau „Go-Bi“) sieks sukurti ir komercializuoti esamų statinių būsenos (šiluminių charakteristikų, atitvarų fizinės būklės, geometrinių pastatų rodiklių) stebėsenos, diagnozavimo ir auditavimo technologiją. Tam bus panaudojama projekto metu kuriama 3D termovizijos integruota sistema.
Projektui skirta visa prašyta suma, kuri siekia 275.133 Eur. Bendra paraiškoje nurodyta projekto vertė sudaro 392.200 Eur.
Išmaniosios sistemos
Šiek tiek daugiau nei 75.000 Eur buvo skirta valdymo ir relinių apsaugų sistemų gamybos UAB „Elektros inžinerija“ bei partnerei UAB „Modesta“.
Bendrovės tikisi sukurti sprendimą, kuris leis automatizuotai įvertinti pastotės įrenginių patikimumą ir dinaminį tinklo režimą. Taip pat gedimai turėtų būti įvertinami realiuoju laiku. numatomi sukurti prietaisai yra išmaniųjų elektros tinklų sudedamoji dalis.
„Ši inovatyvi sistema stebėtų ir analizuotų tinklo parametrų dinamiką ir užtikrintų efektyvių elektros perdavimo sistemos su didelių kiekų paskirstytosios generacijos šaltinių optimalų srautų valdymą“, – teigia bendrovė.
Įgyvendinant projektą bus sukurta 1 darbo vieta tyrėjui. Bendra projekto vertė yra virš 100.000 Eur.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas