Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Šių metų liepos 8 d. „Verslo žinios“ paskelbė labai įdomų Naglio Navako straipsnį pavadinimu „Giltinė virš gamtinių dujų verslo“.
Autorius teisingai numato ir aprašo miglotą ir niūrią iškastinės energetikos, tame tarpe ir dujų, ateitį. Šiai dienai kiekvienam besidominčiam klimato kaitos problema – ar jis būtų valstybės vadovas, ar tiesiog smalsus pilietis – yra aišku, kad iškastinių energijos šaltinių deginimas, kokiu pavidalu jie bebūtų traukiami iš po žemių (anglies, naftos ar dujų), juos vartojant kelia klimato kaitos problemą. Virš 30 mlrd. t CO2 ir kitų šiltnamio dujų, kasmet paleidžiamų į atmosferą, negali nekelti šios problemos, juo labiau, kad tai galutinai įrodė ir mokslas.Tačiau stebina tai, kad autorius bando mesti šešėlį ant biomasės energetikos teigdamas, kad biomasės energetika ar biokuro naudojimas negali būti vadinamas žaliu. Egzistuojantis biomasės energetikos modelis straipsnyje vertinamas „...veikiau kaip išsisukinėjimas nei kaip veikiantis ilgalaikis aplinkos nežalojantis energijos gamybos modelis“. Neva atsodinami medeliai negali atstoti tos „žalos“, kuri „padaroma“ įvairiausią biomasę panaudojus šilumos ir elektros, biodegalų ir biodujų gamybai. Tačiau, kaip žinia, šiam tikslui tarnauja tik miškininkystės ir lentpjūvystės atliekos ir žemiausios kokybės (kitur nepanaudotina) malkinė mediena, taip pat žemės ūkyje, gyvulininkystėje ir pan. susidaranti atliekinė arba specialiai išauginta biomasė.
Reikia pabrėžti, kad autoriaus požiūris nėra naujas. Jau kurį laiką įvairiausios nevyriausybinės organizacijos, labai dažnai iš tų šalių, kurios negali pasigirti aukštais miškingumo rodikliais – iš tų šalių, kurios beatodairiškos iškirto savo miškus praeityje (pvz. Belgija, Olandija), ir naudoja labai daug iškastinio kuro, bando kvestionuoti biomasės energetikos darnos (angl. „sustainability“) klausimą. Būk tai jaunas, atsodintas miškas negali surinkti tiek CO2 iš atmosferos, kiek tai gali padaryti brandus, ūkiniams poreikiams kertamas miškas. Arba teigiama, kad palikta be panaudojimo biomasė pūdama išskiria CO2 lėčiau, nei degdama - todėl ir reikia ją palikti pūti. Dar kartais sakoma, kad kai kuris iškastinis kuras (pvz.: dujos) degdamas išskiria mažiau CO2, nei mediena, todėl medžius turėtume palikti augti, o deginti – geriau dujas.
Biomasės naudojimo energetikos poreikiams aplinkosauginė prasmė ir esmė yra tai, kad augantys medžiai ir kiti augalai, ir, visų pirma, būtent ankstyvojoje savo augimo fazėje, sugeria CO2 iš atmosferos ir, vaizdingai tariant, tampa anglies „sandėliu“. Vėliau, augimo procesams lėtėjant, šis anglies kaupimo procesas iš atmosferos taip pat lėtėja. Na, o augimo pabaigoje medis turi dvi galimybes: būti nukirstas ir panaudotas žmonijos poreikiams (visų pirma – ūkiniams: gaminti baldus, statybines medžiagas, popierių ir pan.), likučius, kaip jau minėjau, panaudojant ir energijai išgauti, arba nuvirsti, supūti ir paleisti didžiąją dalį sukauptos anglies vėl į atmosferą. Taip sukasi amžinasis gamtos ratas, varomas saulės energijos, ir jis jokiu būdu nepažeidžia gamtos nuostatų ir balanso. Gi bet koks iškastinio kuro deginimas - tai papildomų, „viršbalansinių“ anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų paleidimas į atmosferą, ir būtent jis pažeidžia tas amžinąsias gamtos taisykles.
Biomasės energetika niekaip negali būti „nedarni“ ar žalinga gamtai plačiąja prasme ar atmosferai, nebent pati miškininkystė arba augalininkystė yra nedarni, žalojanti dirvožemį ar pan. Jei metinis medienos prieaugis yra didesnis nei jos sunaudojimas – viskas yra tvarkoje, brandūs, anglį iš atmosferos sukaupę medžiai užleidžia vietą jaunesniems, turintiems žymiai didesnį „atmosferos valymo“ potencialą. Tarkim, Lietuvoje kasmet priauga apie 17-18 mln. kietmetrių medienos, o metiniai kirtimai sudaro 7,5- 8 mln. kietmetrių. Todėl ne veltui Lietuvos medienos sektorius kartais rodomas pavyzdžiu kitoms šalims, kaip reikia darniai vystyti miškininkystę. Nors ir šiame sektoriuje, be abejo, yra problemų ir neatsakytų klausimų, bet tai jau kitos istorijos tema...
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas