Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š.m. rugsėjo 23 d. „Laisvoji banga“ radijo laidoje „Vektorius“ UAB „Energovia“ direktorius Edmundas Radavičius, Energijos išteklių biržos „Baltpool“ atstovas Vaidotas Jonutis bei Lietuvos biomasės energetikos asociacijos Litbioma direktorė Vilma Gaubytė kalbėjo apie nesenai „Spinter tyrimai“ atliką, UAB „Energovia“ užsakytą apklausą apie biokuro rinkos vystymąsi Lietuvoje.
Laidos dalyviai kėlė ir diskutavo konkurencijos tarp biokuro rinkoje veikiančių įmonių ir skaidrumo šioje rinkoje tema, šiandienių biokuro vystymosi tendencijų klausimais, aptarė Lietuvoje palyginus nesenai veikiančios biokuro biržos plėtrą ir tolesnes galimybes. UAB „Spinter tyrimai“ išleistame pranešime spaudai teigiama, jog nesenai atlikta biokuro gamyba ir tiekimu užsiimančių įmonių vadovų apklausa parodė, kad net pusės rinkos dalyvių vertinimu ši rinka yra neskaidri. Tokius apklausos rezultatus pabrėžė ir ją inicijavusios biokurą gaminančios bendrovės „Energovia“ direktorius E. Radavičius.
Laidos metu Asociacijos LITBIOMA direktorė V. Gaubytė pažymėjo, jog vykdant šią apklausą nebuvo apklausta nė viena Asociacijos įmonė, gaminanti ir/ar tiekianti biokurą.
„Labai svarbu, kad Lietuvos visuomenė suprastų, jog biokuras kaip alternatyva tiekti šilumą nenuginčijamai yra pats geriausias sprendimas Lietuvai. Biokuro kaina jau daugelį metų išlieka 2,5-3 kartus žemesnė nei importuojamų iškastinų dujų, makroekonominė nauda, ypač atkreipiant dėmesį į periferines Lietuvos zonas, iš kurių fiksuojama didžiausia emigracija, taip pat vertinama ir pripažįstama tiek energetikos ekspertų, tiek Lietuvos politikų. Reikia suprasti, jog, vykdant Lietuvos ir ES numatytus normatyvus 2020 m. šilumos iš biokuro gamybą didinti iki 70 %, biokuro rinka plečiasi, ir, kaip bet kurioje kitoje, vystantis atsiranda ir pasikoreguoja daug konkurencinių bei kitų niuansų. Jei įmonėms veikiant šioje rinkoje atskirais atvejais buvo ar yra priimami kažkokie neskaidrūs sprendimai, tai spręsti turėtų mūsų teisinė sistema bei politikai, kurie gali šią sistemą keisti, tobulinti. Dėl rinkos svyravimų vystymosi periodu jokiu būdu negalima diskredituoti paties biokuro“, - teigė Asociacijos LITBIOMA direktorė V. Gaubytė.
Visą laidą „Vektorius“ tema „Ar skaidri Lietuvos biokuro rinka?“ galite paklausyti čia.
Šiandien Lietuvoje centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje (CŠT) šiluma iš biokuro sudaro ~ 33,3 %, įvertinus esamus biomasės resursus Lietuvoje, realus biomasės panaudojimas iki 2020 metų gali siekti ~ 70-80 %. Asociacijos LITBIOMA duomenimis, 2011 m. Lietuvoje suvartotas beveik 1 mln. tne. biokuro, 2020 - 2025 m. planuojamas suvartoti kiekis - ~ 1,5 mln. tne. Paskutiniai biomasės resursų skaičiavimai (2013 m. studija “Biokuro potencialo Lietuvoje įvertinimas, biokuro kainų prognozė, biokuro panaudojimo socialinės naudos įvertinimas ir biokuro panaudojimo plėtrai reikalingų Valstybės intervencijų pasiūlymai“) rodo, kad, vertinant medienos prieaugį, galimą panaudoti agrobiomsę bei komunalines atliekas, kasmetinis biokuro žaliavos prieaugis yra virš 2,2 mln. tne. Tai yra kur kas daugiau, nei numatomas 2020-2025 m. poreikis, bet to, į šį skaičių neįtraukti neskaičiuojami rezervai. Biokuro naudojimas šalyje teikia ir didžiulę pridėtinę naudą, nes visa grandinė, pradedant nuo žaliavos surinkimo iki namų šildymo vyksta šalies viduje – kuriamos darbo vietos, sumažėja socialinių išmokų poreikis, pagerėja eksporto/importo balansas, suaktyvėja regioninis vystymasis.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas