| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. birželio 17 d. pasirodė Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidento, Asociacijos LITBIOMA valdybos nario Remigijaus Lapinsko straipnsiu: "Remigijus Lapinskas: Klimato kaita drastiškai primena apie save".
Kai dėl rekordinių karščio bangų vieni skubėjo atsigaivinti prie vandens telkinių, kiti nerimavo dėl pasekmių derliui ar net senkančių vandens atsargų (kai kuriuose rajonuose dėl sausros net buvo skelbiama ekstremali padėtis), mes, žalieji, vieningai sutarėme – dar vienas orų ekstremumas, klimato kaita drastiškai primena apie save. Lokaliu požiūriu situacija kelia nerimą, nors ir nėra tragiška, tačiau ką apie sausrų keliamą žalą sako pasaulinio lygio rodikliai?
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, kas minutę derlingos žemės plotas sumažėja 23 ha. Remiantis 2018 m. išleistu Pasaulio dykumėjimo atlasu, jau dabar daugiau nei 75 % Žemės ploto yra pažeista intensyvios žemdirbystės ir besikeičiančio klimato, prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius gali pakilti ir virš 90 %. Sunku patikėti, tačiau kasmet nualinamas žemės plotas yra maždaug pusės Europos Sąjungos teritorijos dydžio. Žinoma, daugiausia derlingo ploto prarandama ne Europoje, o Afrikoje bei Azijoje.
Tiesioginės pasekmės neaplenkia ir žmonių. Prognozuojama, kad net 700 milijonų žmonių gali tekti palikti savo namus dėl įvairių su žemės išteklių stygiumi susijusių problemų. Alinama ne tik žemė, bet ir ES biudžetas, kadangi dėl degradacijos procesų kasmet patiriama dešimtys milijardų eurų nuostolių.
Čia, Lietuvoje, mažai apie tai kalbame, tačiau pasaulinės tendencijos akivaizdžios ir daugiau nei gąsdinančios. Tačiau kodėl šis procesas vyksta, kas jį skatina ir kaip užkirsti kelią tolesniam žemės išteklių nykimui?
Žmogaus veikla ir orų ekstremumai
Nors kyla įvairių diskusijų, dauguma mokslininkų pripažįsta, kad dirvožemio degradacijos problemas lemia tiek gamtinės, tiek antropogeninės priežastys. Kitaip tariant, ne tik kritulių kiekio svyravimai ar karščio bangos, bet ir žmogaus veikla. Jei reikėtų išskirti kelias pagrindines žemės alinimo priežastis, už kurias esame atsakingi patys, tai neabejotinai būtų masiniai miškų kirtimai, žemės ūkis ir gyvulininkystės sektorius. Kalbėdamas apie gyvulininkystę turiu omenyje situaciją, kai dėl per didelio gyvulių kiekio teritorija yra nuganoma ir skatinama žemės erozija.
Nenoriu pasakyti, kad turime kaip mat nustoti valgyti mėsą, uždaryti visus ūkius ar uždrausti nukirsti net avarinės būklės medį. Tačiau turime atrasti tinkamus sprendimus, kurie subalansuotų padėtį. Ir sprendimų yra, tačiau kaip dažnai mūsų šalyje nutinka, stinga noro ir politikų valios nustoti pataikauti stambaus verslo interesus atstovaujantiems lobistams.
Kovos prieš dykumėjimą ginklai
Nors problema globali, ją spręsti reikia imantis lokalių priemonių. Nuo problemos negalime leisti nusigręžti politikams, nes būtent politiniu lygiu priimami sprendimai gali atrasti balansą tarp ekonominių verslo interesų ir aplinkos apsaugos. Ir tai strateginės reikšmės klausimai, valstybės strateginiuose planuose turi būti numatytas žemės ūkio veiklos intensyvumo reguliavimas, kaip tai dabar daroma (nebūtinai visuomet gerai) miškininkystės sektoriuje.
Jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad problema aktuali tik Afrikos ar Azijos šalims, toli gražu taip nėra. Priežastys, kurios lemia žemės eroziją ir dykumėjimą, įgauna pagreitį ir čia. Prisiminkime pastaraisiais metais visuomenę ypač papiktinusius miškų kirtimus saugomose teritorijose. Arba padidintą metinę miškų kirtimo normą. Pastarojoje situacijoje atsakomybę turėtų prisiimti ne verslas, o būtent politikai, kurie įstatymų lygiu reglamentavo didesnius leistinus miškų kirtimo mastus. Turime užtikrinti, kad politikai tokių nepamatuotų ir potencialiai pavojingų sprendimų neatsižvelgę į visuomenės ir aplinkosaugos specialistų rekomendacijas nepriimtų.
Negalime keisti klimato, tačiau galime keisti politiką
Neatsilieka ir žemės ūkio sektorius, kurį galime vadinti tikru žemės alinimo katalizatoriumi. Tikėdamiesi didesnio derliaus, kuris neabejotinai atneštų ir didesnę ekonominę naudą, ūkininkai nualina žemę ir natūralų jos derlingumą, nes nuolat auginami jį alinantys augalai, nevykdoma sėjomaina. Tai veda prie vis gausesnio trąšų ir pesticidų poreikio, o tai savo ruožtu, kelia žalą aplinkai - vandens kokybei ir bioįvairovei. Erozijos jau paveiktas dirvožemis nebegali tinkamai įsisavinti trąšų, o tuomet jos patenka tiesiai į gruntinius bei paviršinius vandenis. Tad turime kuo plačiau diegti darnios žemdirbystės principus, skatinti smulkių, ekologiškų, perteklinio trąšų naudojimo atsisakančių ūkių kūrimąsi ir plėtrą.
Negalime pakeisti klimato, tačiau galime keisti politiką, tad anksčiau minėti šokiruojantys skaičiai ne panikai kelti, o atkreipti dėmesį į tai, apie ką mažai kalbame, nors turėtume. Minint pasaulinę kovos prieš dykumėjimą ir sausrą dieną, noriu paskatinti politikus sunerimti, imtis realių veiksmų ir esminių priemonių, šviesti visuomenę ir suinteresuotas verslo grupes, o ne primityviai pataikauti interesams. O visuomenę kviečiu reikalauti iš politikų atsakomybės, skaidrumo ir tvirto moralinio stuburo siekiant darnos santykiuose tarp visuomenės, verslo ir gamtos. Nėra stipresnio ginklo nei susitelkę, savo gerovę ginantys piliečiai.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/remigijus-lapinskas-klimato-kaita-drastiskai-primena-apie-save-18-1160798?copied
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 42 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
