Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. rugsėjo 13 d. Energetikos ministerija Seimui teikia svarstyti naująjį Energijos vartojimo efektyvumo didinimo bei susijusius įstatymų projektus. Šiais teisės aktų projektais įtvirtinamos priemonės, užtikrinsiančios, kad Lietuva iki 2020-ųjų sumažintų energijos vartojimą 20 procentų.
Įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2020-ųjų Lietuva sutaupytų 11,674 TWh (teravatvalandžių) energijos (sumuojant kiekvienų metų sutaupymus). Toks kiekis energijos prilygsta 16370 naftos cisternų.
„Efektyviau vartodami energiją didiname Lietuvos energetinį saugumą, nes mažėjant energijos poreikiui, silpnėja šalies priklausomybė ir nuo energijos importo. Be to, sutaupyta energija reiškia ir sutaupytas vartotojų lėšas bei mažesnį poveikį aplinkai“, – akcentavo energetikos ministras Rokas Masiulis.
Ministras atkreipė dėmesį, kad energijos sutaupymo tikslų siekiama nedidinant energijos išteklių kainos ir naštos galutiniams vartotojams.
Priėmus pateiktus teisės aktus būtų įgyvendinamos ES energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatos, kurias Lietuva įsipareigojo perkelti į šalies įstatymus.
Numatytos trys didelės priemonių grupės energijos efektyvumui didinti.
Viena svarbiausių priemonių yra pastatų renovacija – daugiabučių ir viešosios paskirties pastatų modernizavimas leis sumažinti jų šilumines sąnaudas bent 30 procentų ir sutaupyti apie 3,1 TWh energijos.
Antra priemonių grupė – tai susitarimai su energetikos įmonėmis. Planuojami susitarimai su bendrovėmis „Litgrid“, „Amber Grid“ bei „Energijos skirstymo operatorius“, kad šios diegtų priemones energijos vartojimo efektyvumui didinti galutiniams vartotojams. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas pramonei ir kitoms sritims, kuriose suvartojama daug energijos. Didžiosios įmonės būtų įpareigotos kas ketverius metus atlikti energijos vartojimo auditus. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tokiems auditams atlikti ir juose nurodytoms priemonėms diegti yra numatyta parama.
Trečia priemonių grupė – galutinių energijos vartotojų informavimas ir švietimas apie efektyvų energijos vartojimą. Į ją patenka susitarimai su daugiau kaip 1000 vartotojų turinčiais energijos tiekėjais, kad šie teiktų savo klientams informaciją apie priemones efektyviau vartoti energiją. Energijos tiekėjai taip pat turės užtikrinti, kad galutiniai vartotojai nemokamai galėtų susipažinti su duomenimis apie savo energijos suvartojimą bei gautų sąskaitas už elektrą, šilumą, karštą vandenį ir gamtines dujas.
Dar viena priemonė vartotojų elgsenai keisti – naujuose pastatuose turės būti įrengiami individualūs šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisai. Tuo tarpu atliekant pastato kapitalinį remontą, tokie prietaisai turės būti diegiami tik esant daugumos daugiabučio savininkų pritarimui.
Taip pat siūloma suteikti prioritetą didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos persiuntimui ir skirstymui bei minėtu būdu veikiančių įrenginių statybai.
Minėtoje ES direktyvoje leidžiama sumažinti privalomos sutaupyti galutinės energijos kiekį, jei šalyje degalams taikomi akcizai ir mokesčiai viršija ES nustatytus minimalius mokesčius. Dėl šios priežasties bus laikoma, kad Lietuva sutaupė dar apie 2,7 TWh galutinės energijos.
Daugiau informacijos – Andrius Jovaiša Vyriausiasis specialistas komunikacijai
Tel. +370 706 64870, mob. tel. +370 684 53957 El.p. andrius.jovaisa@enmin.lt
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas