Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
SEMINARAS – DISKUSIJA vyko Aplinkos ministerijoje 2015 spalio 8 d.
Seminare dalyvavo atstovai iš Energetikos, Ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijų, Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, miestų ir rajonų savivaldybių,Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos.
Dalyvius pasveikino ir įžanginį žodį tarė Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.
Seminare pranešimą: "Kietojo kuro deginimo tarša – nuo teršalų susidarymo iki žmogaus ekspozicijos" skaitė Asociacijos mokslinės techninės tarybos atstovas Dainius Martuzevičius.
Seminarų pranešimai:
KD10 ir NO2 sklaida aplinkos ore remiantis modeliavimo duomenimis - indėlis iš individualių namų ūkių, transporto ir ūkio subjektų (Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento Oro kokybės vertinimo skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Bernatonis)
Nacionalinės oro teršalų apskaitos duomenys ir namų ūkio oro teršalų dalis juose (Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento Oro kokybės vertinimo skyriaus vyr. specialistas Virginijus Ausiejus)
Aplinkos oro teršalų poveikis sveikatai (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Alina Rogoža)
Kietojo kuro deginimo tarša – nuo teršalų susidarymo iki žmogaus ekspozicijos (KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslo prodekanas, doc. dr. Dainius Martuzevičius)
Namų ūkiuose įrengtų biokuru kūrenamų šildymo įrenginių veikimo ir emisijų charakteristikų tyrimo duomenų analizė (Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorijos vadovas dr. Nerijus Pedišius)
Savivaldos institucijų patirtis gerinant aplinkos oro kokybę, siekiant sumažinti aplinkos oro taršą iš individualių namų (Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jurga Pakrosnienė)
Galimybių studijos „Individualių namų valdų šildymo įtaka Kauno miesto aplinkos oro kokybei“ rezultatai (VšĮ „Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai“ direktorius Juozas Kameneckas)
Individualių namų kontrolės dėl oro taršos aspektai, Kauno RAAD patirtis (Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius)
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo galimybės iš specialiųjų programų finansuoti namų ūkio kurą deginančių įrenginių atnaujinimą arba alternatyvių sistemų įdiegimą (Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos programos projektų skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Koriapina)
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas