| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Jau gegužės mėnesį Energetikos ministerija planuoja paskelbti Europos Sąjungos paramos priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“ pradžią. Neefektyvią šildymo įrangą naudojantys šalies gyventojai turės galimybę gauti dalinį finansavimą seniems katilams keisti įnaujos kartos biokuro katilus, kurie ne tik padidins energijos efektyvumą namuose, leis sutaupyti lėšų, bet ir prisidės prie aplinkos taršos mažinimo. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA ekspertai pataria, ką reikėtų žinoti norintiems pasinaudoti senos šildymo įrangos modernizavimo programa.
Finansuos tik seną įrangą
UAB „Antara“ pardavimo vadovas Martynas Karpavičius pabrėžia, kad ši programa skirta senai šildymo įrangai modernizuoti, o tai reiškia, kad ja negalės pasinaudoti naujos statybos (statytų ir įregistruotų iki 2014 metų) namų savininkai.
„Tai yra puiki proga atsinaujinti namų ūkiams, naudojantiems neefektyvius, turinčius žemą naudingumo koeficientą (ketaus, tūrinio degimo, anglimis kūrenami) šildymo katilus,– tvirtina ekspertas.– Žvelgiant plačiau, naudodami naują šildymo įrangą (5 klasės granulėmis kūrenamą katilą) žmonės galės sutaupyti pinigų. Aukštas naudingumo koeficientas ir automatizuotas katilo darbas (išsivalymas, nuotolinis monitoringas ir valdymas) suteiks maksimalų komfortą minimaliomis laiko sąnaudomis. O kadangi programos tikslas yra aplinkos taršos mažinimas, naudos pajus visi gyvenantys šioje planetoje“.
Kada keisti ir ką pasirinkti?
Paklaustas, kada geriausia keisti biokuro katilą, UAB „Antara“ atstovas pataria: „Tuomet, kai katilo eksploatacinis amžius pasiekia vidurkį. Paprastų plieninių šildymo katilų tarnavimo vidurkis yra 10 metų. Keisti reikia ir tuomet, jei katilas buvo bent kartą remontuotas ir vėl tapo nesandarus. Ir, žinoma, tada, kai jaučiate, kad eksploatuodami tokį katilą neefektyviai naudojate savo laiką ir tai jus vargina“.
Neefektyvius biomasę naudojančius kuro katilus bus galima keisti į šilumos siurblius arba naują biokuro granulėmis kūrenamą katilą, kurio efektyvumas ir emisijų išmetamų teršalų reikalavimai atitinka 5 klasę (palyginti su kitais, granulių katilai yra mažiausiai taršūs).
Karpavičiussako, kad „tada, kai yra nepakankamas elektros įvadas, šildymo sistema turi radiatorius, o ne grindinį šildymą arba kai energetiškai neefektyviam būstui apšildyti reikalingi aukšti temperatūriniai parametrai, rekomenduoju statyti 5 klasės granulėmis kūrenamą katilą“.
Ar tai ilgai užtruks?
Pagal programą katilo keitimo darbus privaloma atlikti per 9 mėnesius. O kiek vis dėlto užtrunka išmontuoti seną ir pastatyti naują biokuro katilą? Ar tai yra ilgas procesas?
„Katilo keitimo darbų trukmę apibrėžti sudėtinga, kadangi dažniausiai reikia ne tik patį įrenginį atnaujinti, bet ir visą šildymo sistemą. Tad darbų apimtis priklauso nuo jos būklės ir įrengimo. Taigi darbai gali užtrukti nuo vienos dienos iki vienos savaitės, jei radiatoriai keičiami į grindinį šildymą“, – tikina M. Karpavičius.
Remtis tik patikima informacija
Jam antrina UAB „Kalvis“ atstovas Andrius Černiauskas, teigdamas, kad biokuro katilą galima išsirinkti per dieną, o santechnikas jį gali įrengti per tą patį laiką, kaip ir dujinį katilą. Pasak jo, žmonės klaidingai įsitikinę, kad šildymo sistemą pakeisti ilgai užtrunka. Tokius įsitikinimus dar sustiprina viešoje erdvėje pasirodanti ne visai korektiška ir galimai vartotojus klaidinanti informacija.
„Štai neseniai viena įmonė, parduodanti suskystintas dujas, savo tinklalapyje palygino šilumos sistemas. Vienoje diagramoje nurodyta, kad pjuvenų granulių sistemai įrengti reikia 30, o malkų – 40 dienų. Nesutikčiau su tokiais skaičiais, – tvirtina ekspertas. –Kaip ir nesutinku, kad granulių katilą įrengtikainuoja 9000 eurų. Nežinau, kaip skaičiuojama, bet ta suma realiai yra vos ne triskart mažesnė. Arba štai diagramoje „Investicijaį šildymo įrangą ir kurą per 5 m.“ nurodomos „Dujos“. O kokios – pigesnės gamtinės (0,46 €/m3) ar gerokai brangesnės (2,42 €/m3) suskystintos – turimos omenyje? Taigi toks žaidimas skaičiais. Todėl labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad modernizuodami namų ūkių šildymo sistemas žmonės remtųsi patikima informacija, konsultuotųsi ir tartųsi su specialistais“.
Patarimų – įLITBIOMĄ
Jau 15 metų veikiančios ir seniai privačių namų sektorių modernizuoti siekiančiosLietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas sako suprantantis, kad ne specialistui gali būti sunku susigaudyti informacijos vandenynuose.
„Subūrėme tikrai rimtų ekspertų komandą, kuri bet kada pasirengusigyventojams suteikti informacijos apie šią programą. Pirmiausia tai – mūsų asociacijos nariai, kurie yra patikimi biokuro katilų gamintojai bei pardavėjai ir kurie tikrai geriausiai žino, kaip išsirinkti efektyviausią. Iš viso vienijame apie penkiasdešimt biomasės energetikoje veikiančių įmonių ir mokslo institucijų. O kad vartotojus pasiektų ši programa, daug prisidėjo mūsų įkurta Mokslinė techninė taryba – subūrėme stipriausių šalies universitetų mokslininkų komandą, kuri dirba atsinaujinančios energetikos srityje. Taigi tikiu, kad ir mokslininkai turėtų ką patarti“, – įsitikinęs V. Ramanauskas. Kartu jis pasidžiaugė, kad privačius šilumos ūkius modernizuosianti programa, finansuojama europinėmis lėšomis, nėra vienkartinis projektas – jei šiemet ne visi suskubs atnaujinti savo šildymo sistemas, tai galės padaryti ateinančiais metais.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 42 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
