Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. spalio 29 – 31 dienomis Kopenhagoje įvyko Argus Media organizuota biomasės energetikos konferencija: „Argus Biomass Nordics and Baltics“. Konferencija pritraukė daugybę dalyvių iš Europos bei viso pasaulio. Konferencijos dalyviai turėjo progą išklausyti daugiau nei 50 pranešimų biomasės energetikos tematika.
Šioje konferencijoje Lietuvos pasiekimus biomasės energetikoje pristatė Asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė: „Lietuva itin sparčiai išvystė biomasės energetikos sektorių: dar 2000 metais biokuras centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje sudarė vos 2 %, šiandien beveik 70 %. Pastaraisiais metais sektorius tapo neatsiejama Lietuvos ekonomikos dalis, sektoriuje dirba ~7500 darbuotojų, apie 200 įmonių gamina ir tiekia biokurą, apie 20 įmonių projektuoja ir gamina technologijos, kurios šiai dienai plačiai eksportuojamos“ teigė V. Gaubytė.
Pranešimo metu Asociacijos direktorė taip pat pristatė Lietuvos sektoriaus pasiekimus Europiniame kontekste: „Dar vienas neabejotinai svarbus Lietuvos pasiekimas – nuoseklus atsinaujinančios energetikos išteklių (AEI) didėjimas Lietuvoje, kuris bendrame šalies energijos balanse pasiekė 2016 metais siekė 25,86 procentų. Taigi jau įvykdėme ES įsipareigojimą, kuris reikalavo iki 2020 metų pasiekti 23 proc. AEI bendrame energijos balanse. Sekantis žingsnis – pasiekti ir viršyti 27 % ribą iki 2030 metų, kas yra labai tikėtina atkreipiant dėmesį į naująją Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategiją, kurioje numatoma, jog 2030 metais AEI dalis sudarys net 45 % Lietuvos energetikos balanse“.
Asociacijos LITBIOMA valdybos narys, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas konferencijoje moderavo vieną iš sesijų, kurioje paminėjo klimato kaitos svarbą pasaulyje bei biomasės energetikos plėtrą rytinėse Europos valstybės.
V. Gaubytės pranešimą galite rasti čia.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas