Š. m. sausio 23 d., penktadienį, Seimo narės, LSDP Energetikos komiteto pirmininkės Birutės Vėsaitės iniciatyva  buvo surengta konferencija „Šilumos ir energetikos ūkio pertvarka“. Šioje konferencijoje pranešimą skaitė ir Asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė.

Konferencijos tikslas buvo aptarti Vilniaus ir Kauno miestų šilumos ūkio pertvarkos projektus, numatytus Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje. Renginio organizatorių teigimu, iki 2016 metų bus modernizuotos šių miestų šilumos gamybos jėgainės ir šių projektų įgyvendinimas leis sumažinti šilumos kainas gyventojams ir įmonėms, užtikrins skaidrią, darnią ir socialiai atsakingą energetikos ūkio plėtrą.

Konferencijos dalyvius sveikino Seimo narė Birutė Vėsaitė, pranešimus skaitė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Darius Biekša, UAB „Lietuvos energija“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė. Diskusijose dalyvavo energetikos ministras Rokas Masiulis, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, valstybės, savivaldybių, asociacijų bei organizacijų atstovai.

„Vienas iš esminių šilumos ūkio pertvarkos siekų – sudaryti sąlygas pereiti nuo iškastinio prie vietinio kuro – biokuro, atliekų, durpių, biodujų – panaudojimo, net ir turint alternatyvių gamtinių dujų tiekimo šaltinių, nesaugu priklausyti nuo vienos rūšies žaliavos – jos kainų svyravimo. Todėl iškastinio kuro pakeitimas vietiniu kuru yra mūsų prioritetas, leidžiantis kartu spręsti ir kitas problemas: kurti naujas darbo vietas, didinti energetinių išteklių įvairovę, stabdyti kapitalo išvežimą iš Lietuvos.“ - savo įžanginėje kalboje teigė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Premjeras taip pat pristatė Vyriausybės darbus reformuojant šalies energetikos ūkį, trumpai apžvelgė pasiektus rezultatus ir artimiausius planus: „Siekdami reformuoti energetikos ūkį, stengėmės sukurti darnią visų jį sudarančių pagrindinių sektorių – elektros, dujų, šilumos – struktūrą, kuri stiprintų mūsų energetinį savarankiškumą, leistų apsirūpinti reikiamais ištekliais iš alternatyvių šaltinių ir vartotojams palankiomis kainomis bei padėtų išvengti galimo kainų šuolio, jeigu sutriktų energijos išteklių tiekimas“, – kalbėjo premjeras.

Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasbuskis pristatė būsimus kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune projektus. Pagal „Lietuvos energijos“ pateiktą projektą, kompleksiškai šilumą didžiuosiuose miestuose planuojama gaminti pasitelkus atliekas ir biokurą kogeneracinėse elektrinėse (40-60 %), biokuro pajėgumais pasitelkiant reguliuojamus - nepriklausomus šilumos gamintojus (NŠG) (30-50 %) taip pat dalį šilumos (~ 10 %) gaminti naudojant dujas/mazutą ir pasitelkus biokuro NŠG.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas pristatė pranešimą „Planai šilumos ūkiui ir realybė“. Pranešime Asociacijos prezidentas pristatė biokuro ir gamtinių dujų prognozes šilumos gamybai centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemoje. Taip pat siūlomus planus Vilniaus ir Kauno šilumos ūkių pertvarkoms.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Darius Biekša pristatė pagrindinius iššūkius reguliuojant šilumos tiekimą ir jo kainas. Pranešime buvo pristatyti šilumos sektoriaus kainų rodikliai bei jų kitimas 2009 – 2014 m., išsamiai apžvelgta energetikos sektoriaus plėtros reguliacinės aplinkos analizė.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pristatė vėjo energetikos plėtrą panaudojant ES lėšas. Pranešime konfederacijos prezidentas siūlo modernizavus esamą paramos schemą daugiau dėmesio skirti atsinaujinantiems energijos ištekliams, ypač vėjui.

Asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė pristatė esamą situaciją Lietuvos biomasės energetikoje, perspektyvas ir galimybes diegiant bio-kogeneraciją didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pranešime taip pat pabrėžti šiai dienai ypač aktualūs klausimai - kainų analizė vertinant naujas alternatyvas naudoti iškastinį kurą, techniniai klausimai modernizuojant šilumos ūkį Vilniuje ir Kaune, realizuojant planus šilumos ūkyje didėjantis poreikis remti lietuviškų technologijų eksportą, būtinybė ieškoti sprendimų buitinių - privačių katilų keitimui efektyvesniais: „Šiandien jau turime situaciją, kai ilgai ir santykinai lėtai kilusi biokuro dalis bendrame kuro balanse jau „perlipa“ į antrą pusę šiemet daugiau nei pusė kuro CŠT sistemoje sudarys biokuras. Džiaugdamiesi pasiekimais negalime negalvoti apie kylančius naujus uždavinius, vienas tokių – teisingi sprendimai pertvarkant šilumos ūkius didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune. Asociacija įsitikinusi, jog efektyviausias biokuro panaudojimo būdas yra bio-kogeneracija – tam turime visas sąlygas, bio-kogeneracijos pagalba Lietuvoje galima pagaminti ~ 80 % centralizuotos šilumos ir ~ 20 % mums reikalingos elektros. Taip pat manome, jog šiems objektams turėtų būti pasirinktas granuliuotas kuras – šiai dienai beveik visos Lietuvoje pagamintos granulės eksportuojamos, turime visai neišnaudotą šiaudų potencialą, ženklus skiedros paklausos kilimas didins jos kainą valstybiniu požiūriu. Tą reikėtų suprasti jau dabar ir geriau atlikus studiją, kuri sudėliotų technologinius sprendimus statyti įrenginius, įgalinčius deginti granuliuotą medienos ir šiaudų kurą, pasirinkti tinkamus sprendimus nei statyti tokio dydžio objektus neįvertinus padarinių visos šalies mąstu“ – pažymėjo V. Gaubytė

Visą filmuotą konferenciją galite pamatyti čia.

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus kalbą galite pamatyti čia.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno pranešimą galite pamatyti čia.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojo Darius Biekšos pranešimą galite pamatyti čia.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus pranešimą galite pamatyti čia.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorės Vilmos Gaubytės pranešimą galite pamatyti čia.