Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Šilumos tiekėjai fiksuoja šilumos vartotojų augimą. Pastebima tendencija, kad prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų prisijungia ne tik nauji klientai, bet sugrįžta ir tie, kurie anksčiau atsijungė.
„Tokį vartotojų elgesį skatina daugelyje Lietuvos miestų nukritusios šilumos kainos. Jas žemyn truktelėjo brangias gamtines dujas pakeitęs pigus vietinis biokuras“, - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
2012-2016 metais vidutinė šilumos kaina sumažėjo net 32 proc., ir šiuo metu siekia 5,24 ct/kWh be PVM.
LŠTA skaičiavimu, 2016 metais šalies vartotojams buvo patiekta 7,49 TWh šiluminės energijos. Centralizuotos šilumos gamybos ir tiekimo mastai augo 9 proc., palyginti su 2015 metų duomenimis. Skaičiuojama, kad prie AB „Kauno energija“ šilumos tiekimo tinklų 2016 metais buvo prijungta 19 naujų objektų, kurių bendra instaliuota šiluminė galia sudarė 12 MW. Sparčiausiai vartotojų skaičius - apie 2 proc. kasmet - auga Vilniuje. 2016 metais sostinėje prisijungė net 4,2 tūkst. naujų vartotojų. Panaši tendencija ir kituose Lietuvos miestuose.
2016 metais Lietuvoje iš biomasės buvo pagaminta jau daugiau kaip 64,2 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos, iš gamtinių dujų - 33,4 proc.
V.Stasiūno teigimu, augant biokurą naudojančių įrenginių skaičiui, mažėja pirminio kuro sąnaudos energijos vienetui pagaminti. Tai ne tik mažina šilumos kainas, bet ir gerina centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus energetinį efektyvumą ir mažina aplinkos taršą.
„Tai nėra biokuro revoliucijos pabaiga. Galime tikėtis, kad, pasinaudojus ES fondų numatyta parama 2014-2021 metams, jau 2022 metų pabaigoje biokuro katilų šiluminė galia pasieks 2057 MW ir iš biomasės bus pagaminta 80-90 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Taip pat bus toliau modernizuojami ir plečiami šilumos perdavimo tinklai“, - teigė V.Stasiūnas. Šiuo metu biokuro katilų įrenginių galia siekia 1589 MW.
Dėl 2015-ųjų pabaigoje priimtų Vyriausybės sprendimų 2016 m. neįmanoma tapo Vilniaus TE-3, Kauno ir Panevėžio TE veiklos. Vyriausybė priėmė nutarimą panaikinti elektros energijos supirkimo kvotas ir nebenustatyti remtinos elektros energijos, pagamintos iškastinį kurą naudojančiose kogeneracinėse elektrinėse, kiekio 2016 m.
„Iki šiol lieka neaišku, ar bus išsaugotos šios efektyvios kogeneracinės elektrinės kaip rezerviniai elektros ir šilumos gamybos šaltiniai“, - sakė V.Stasiūnas.
Anot jo, svarbi problema išlieka ir daugiabučių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė. Iš daugiau nei 19 tūkst. daugiabučiuose esančių šilumos punktų dar likę 3,9 tūkst. sovietinės statybos elevatorinių punktų ir 6,8 tūkst. priklausomo šildymo pajungimo automatizuotų šilumos punktų. Tik 8,6 tūkst. šilumos punktų yra šiuolaikiniai automatizuoti nepriklausomo pajungimo, kurie leidžia sutaupyti apie 25 proc. šilumos ir sumažinti mokėjimus už šildymą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas