Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. sausio 11 d. Dienraštyje Lietuvos žinios pasirodė Kazimiero Šliužo straipsnis: "Speigas kaitino biokuro biržą". Visą straipsnį galite skaityti čia.
Netikėtas šios žiemos speigas užkūrė tikrą pirtį „Baltpool“ biržos prekybos sesijoje ir aukštyn kojomis vertė rinką.
Jau antrą šiais metais biokuro prekybos sesiją sausio 10 dieną pasiektas absoliutus sandorių skaičiaus rekordas – 161, nors biokuro kainos per savaitę pakito mažai. Prieš savaitę, kai prekyba irgi buvo aktyvi, jų sudaryta 130.
„Katilinėse, kurios dirba priklausomai nuo apkrovų, pradėjo trūkti kuro, nupirkto trumpalaikiais sandoriais. Kita gerokai aktyvesnės prekybos priežastis – tapo kur kas sunkiau jį atvežti. Mat oro temperatūrai nukritus žemiau 20 laipsnių, stingo kurą gabenančio transporto alyva ir degalai“,– „Lietuvos žinioms“ pasakojo „Baltpool“ biržos Prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis.
Biržos prekybos principai tarsi apvirto kojomis aukštyn – konkuravo jau ne pardavėjai, o pirkėjai. Todėl šiek tiek pabrango ir biokuras. V. Jonutis mano, kad sausį vidutinė jo kaina priartės prie 165 eurų už toną naftos ekvivalento (tne). Šildymo sezono išvakarėse biokuras kainavo apie 145 eurus, arba beveik 14 proc. mažiau, bet šį kartą kai kurie pirkėjai mokėjo ir po 180 eurų. „Vieną kitą savaitę už kurą galima mokėti ir daugiau, svarbiausia, kad būtų geras metų kainos vidurkis“, – pirkėjų logiką aiškino „Baltpool“ biržos atstovas. Tai, anot jo, ypač ryšku buvo praėjusią sesiją, sausio 3 dieną, kai mokėta iki 190 eurų už toną naftos ekvivalento.
Šį kartą smarkiai suaktyvėję pirkėjai iš Vilniaus apskrities sugebėjo išlaikyti protingas kainas – 150–165 Eur/tne. „Prieš šildymo sezoną žaliavos galima nusipirkti pigiau, tačiau tektų įšaldyti pinigus. Dabar kuras yra brangesnis, bet lėšų nereikia įšaldyti. Taip kuro pirkėjai daugmaž išlaiko pinigų srautų balansą“, – kalbėjo V. Jonutis. Pasak jo, bendras biokuro kainų vidurkis nuo 2014 metų pradžios mažėja, tačiau šiemet stambesni tiekėjai jas 3–5 proc. padidino.
Dabar biokuro kainos biržoje daugmaž stabilios ir daugiausia priklauso nuo orų. Bet po metų kitų, padidėjus popiermedžio, iš kurio irgi ruošiamas biokuras, paklausai, padėtis gali pasikeisti. Mat estai paskelbė statantys milijardo eurų vertės celiuliozės fabriką.
„Stabilias kainas Lietuvoje gali pakeisti išoriniai veiksniai: ar stambesnis celiuliozės fabrikas gretimoje šalyje, ar didesnis medienos poreikis kitoje pramonėje, ar medienos eksporto į Lenkiją ir Baltarusiją tvarkos pakeitimai. Manau, kainos bus stabilios tol, kol atsiras koks nors išorinis veiksnys“, – prognozavo V. Jonutis.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas