Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Energetikos ministerija antrajam derinimo etapui teikia Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektą. Jame nubrėžti pagrindiniai valstybės energetikos politikos tikslai iki 2030 m. bei plėtros gairės iki 2050 m.
Rengiant NENS projektą, svarbu išklausyti visuomenės ir skirtingų suinteresuotų grupių nuomonę. Todėl liepos bei rugpjūčio mėnesiais energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitiko bei pristatė NENS projektą įvairioms organizacijoms bei asociacijoms, kurios vienija verslo, pramonės, investuotojų bei energetikos atstovus.
„Rengiant ilgalaikę Lietuvos energetikos sektoriaus strategiją labai svarbu ieškoti bendros vizijos ir siekti plataus sutarimo, o tinkamiausi sprendimai atrandami tik diskusijų metu. Todėl ministerija inicijavo susitikimus su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis, iš kurių sulaukėme vertingų pasiūlymų bei argumentuotų pastabų. Atsižvelgdami į jas, atnaujinome NENS projektą ir teikiame jį tolimesnėms diskusijoms“, – sakė ministras Ž. Vaičiūnas.
Per pirmąjį NENS projekto derinimo etapą gauta virš 400 pasiūlymų iš daugiau nei trisdešimties institucijų, organizacijų, įmonių ir piliečių.
Pasak ministro, susitikimai parodė, kad visuomenė teigiamai įvertino ministerijos nubrėžtas pagrindines energetikos ateities kryptis – energetinį saugumą, konkurencingumą, žaliosios energetikos plėtrą ir inovacijas.
Palaikymo sulaukė energetikos sektoriaus vizija, pagal kurią šio amžiaus viduryje visa šalies energetika būtų visiškai nepriklausoma nuo iškastinio kuro. Strategijoje numatyta, kad 2030 m. beveik pusė suvartojamos energijos turėtų būti pagaminama iš AEI, o 2050 m. energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių taps dominuojančia elektros, šilumos bei transporto sektoriuose.
Taip pat diskusijose išryškėjo pritarimas Lietuvos energetinių sistemų integracijai į Europos Sąjungos (ES) energetikos infrastruktūrą bei rinką. Svarbiausi šios srities projektai – elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais bei regioninės gamtinių dujų rinkos sukūrimas.
Dar vienas svarbus energetikos strategijos tikslas – priklausomybės nuo elektros importo mažinimas, stiprinant vietinę elektros energijos gamybą. Strategijoje numatyta, kad 2030 m. elektros importas sumažės dvigubai ir šalies viduje bus pagaminama apie 70 proc. reikalingos elektros.
Ministerija atsižvelgė į diskusijų su visuomenės grupėmis metu gautus pasiūlymus įtvirtinti technologinį neutralumą plėtojant atsinaujinančią energetiką. Viešų aptarimų metu didelis dėmesys atkreiptas į tai, kad būtina stiprinti ir palaikyti lygias konkurencines sąlygas tarp viešojo ir privataus sektorių skirtinguose energetikos sektoriuose. Ministerija atsižvelgė ir atitinkamai papildė NENS projektą minėtomis rekomendacijomis. Siekiant mažinti aplinkos taršą, atnaujintame NENS projekte numatyta, kad iki 2030 m. 50 proc. turėtų sumažėti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimas miestuose. Strategijos projekte numatyta, kad siekiant pramonės konkurencingumo regione, bus užtikrinta optimali energetikos išteklių kainodara, taip pat industrinėse zonose bus gerinamas elektros energijos tiekimo patikimumas.
Baigus diskusijas su suinteresuotomis grupėmis, NENS projektas rudenį bus teikiamas svarstyti Vyriausybei ir Seimui.
Viešumas yra vienas svarbiausių Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos rengimo principų, todėl visos suinteresuotos visuomenės grupės su atnaujintu NENS projektu gali susipažinti čia.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas