Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Kalėdinės nuotaikos jau spalvina kasdienybę, tačiau pastebimas ir susidomėjimas, kaip švęsti tvariai, kad būtų padaroma kuo mažiau žalos aplinkai ir gamtai. Įžvalgomis ir patarimais apie tai pasidalijo etnologė Jūratė Bytautė ir atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovas Romas Draskinis.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, etnologė Jūratė Bytautė sako, kad senosios lietuvių kartos nė neįsivaizdavo plastikinių kalėdinių dekoracijų ir žaisliukų eglutėms. Visiems papuošimas būdavo naudojamos medžiagos ir daiktai iš gamtos; šventinėms dekoracijoms dažniausiai naudoti šiaudai.
„Pirmiausiai reikėtų išskirti vadinamuosius šiaudinius sodus, kurie švenčių laikotarpiu buvo kabinami ant lubų virš stalo. Šie, neretai išties įspūdingas formas įgydavę papuošimai, yra tikras mūsų etnokultūros paveldas.
Iš šiaudų dažniausiai daryti ir eglutės papuošimai: konstruotos įvairios abstrakčios geometrinės figūros, simbolizuojančios saulę, žvaigždes, snaiges, angelus, paukščius, kitus gyvūnus. Taigi, dabar dažnai sutinkamas blizgesys, ryškios spalvos tikrai nebuvo įprasti lietuvių Kalėdoms“, – sako J. Bytautė.
Anot etnologės, eglučių puošimui be šiaudinių dekoracijų naudotos ir įvairios gamtos gėrybės – riešutai, uogos, obuoliai. Ant kalėdinio medelio taip pat kabinti ir saldainiai. Dėl tokių puošybos tradicijų po švenčių nesusidarydavo metų metais nesuyrančių atliekų: dalį papuošimų galėjai suvalgyti, o nevalgomos šiaudinės grožybės suirdavo, nepridarydamos žalos aplinkai.
„Būtent dėl artimo lietuvių santykio su gamta šalyje prigijo iš Vokietijos atkeliavusi Kalėdų eglutės puošimo tradicija. Vis tik ji šiek tiek prieštaravo mūsų prosenelių vertybėmis, kurie paprastai jokių medžių be reikalo nekirsdavo. Dėl to dažnai vietoje visos eglutės lietuvių namuose buvo puošiamos jos šakos“, – pasakoja J. Bytautė.
Gyva ar dirbtinė eglutė?
Šiandien gyvu Kalėdų medeliu galima džiaugtis ir nepadarant didelės žalos gamtai. Tam geriausia rinktis vazonėlyje pasodintą eglutę, kurią, šventėms pasibaigus, būtų galima pasodinti gamtoje. Jei visgi namus puošite nukirsta eglute, svarbu po švenčių ją tinkamai sutvarkyti: eglutės negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius.
„Nuosavų namų gyventojai, kurie kompostuoja organines atliekas, tokiu būdu savarankiškai utilizuoti gali ir eglutę. Tokiu atveju svarbu įsitikinti, kad eglutė visiškai nupuošta, ant jos nėra likę žaisliukų ar blizgučių.
Gyvenantieji daugiabučiuose eglutes po švenčių atiduoti gali per miestuose organizuojamas eglučių surinkimo akcijas, taip pat – bent jau didesniuose miestuose – dėl jų paėmimo kreiptis į atliekų vežėjus. Surinkti medeliai yra kompostuojami ar panaudojami biokuro gamybai“, – pasakoja R. Draskinis.
Daugiau skaitykite - https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1121720/tvarios-ir-jaukios-kaledos-kaip-svesti-tausojant-aplinka
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas