Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Energetika Lietuvoje - tai sritis, kurią žmonės labiausiai pažįsta iš gaunamų sąskaitų. Kadangi daugeliui jos pasirodo pernelyg didelės, tai natūralu, kad pradedama ieškoti kaltųjų. Paprastai jie randami - tai tie, kas išrašė sąskaitas. Jie ir monopolistai, ir oligarchai, neskaidrūs, uždirba milžiniškus pelnus, kuriais nesidalina su vartotojais, ir t.t. Kartais atrodo, kad energetikoje, skirtingai negu kitose ūkio šakose, susirinko ir dirba blogiausi Lietuvos žmonės. Ypač kliūva šilumininkams. Jeigu politikas nori pasikelti reitingą – čiumpa šilumininką ir pradeda pliekti – receptas efektyvus ir daug kartų išbandytas. Na, o kaip turi būti tvarkoma energetika ir ypač šilumos ūkis aišku kiekvienam laiko turinčiam piliečiui – pakanka pasiskaityti komentarus internete.
Žinoma, tai negali neveikti tūkstančių žmonių, dirbančių energetikoje, nuotaikos – juk turbūt kiekvienas norėtų savo darbą atlikti gerai, gauti už jį deramą atlyginimą ir jausti bendrapiliečių pagarbą. Ir vargu, ar čia pagelbės vienąkart metuose surengtas Energetiko dienos paminėjimas. Pasekmės tokio požiūrio matosi ir universitetuose – nedidelis susidomėjimas inžinerinėmis energetikos specialybėmis, o ir didelė dalis baigusiųjų nelinkę būti anksčiau buvusios prestižinės pramonės riteriais. Ar tikrai dėl neigiamo požiūrio į energetiką kalti tik patys energetikai?
Lietuvos energetikoje labai reikšminga valstybės, tai yra politikų ir valdininkų įtaka. Energetikos ministerija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija, Energetikos agentūra, LVPA, LAAIF, o pastaraisiais metais sukurtų naujų įstaigų pavadinimus net sunku ir atsiminti, generuoja vis naujas energetikos strategijas ir programas, šimtus įstatymų ir poįstatyminių aktų pataisų, atsiranda vis nauji teisės aktai. Nekalbant apie tai, kad sunku ir susekti smulkius reguliavimo pakeitimus, vis grasinama nacionalizuoti, privatizuoti, sukurti konkurenciją, išvaryti, atimti, perimti kontrolėn, riboti, reguliuoti, skatinti, uždrausti ir panašiai.
Kaip pasekmė tokio energetikos valdymo Lietuvoje nuolat planuojamos reformos, kintantys prioritetai, sukuriamos ir panaikinamos įstaigos ir institucijos, keičiami reguliavimo ir skatinimo mechanizmai, kuriamos naujos tvarkos ir procedūros. O kai nepasiekiamas trokštamas rezultatas, griebiamasi šiaudo – reikia konkurencijos ir viskas susitvarkys savaime. Akivaizdu, kad Lietuvos energetikos valdyme daug chaotiškumo ir nekompetencijos. Nors brangiems ir ilgalaikiams projektams įgyvendinti kaip tik reikia stabilumo ir aiškumo.
Taigi, kas dėl padėties energetikoje labiau kaltas – valstybės valdymo kokybė ar pačių energetikų blogas elgesys? Keli pavyzdžiai. Buvo nustatyti akivaizdžiai per dideli saulės elektros supirkimo tarifai ir tauta puolė statyti tokių jėgainių tūkstančiais. Susmulkino paramą biokuro katilų statybai – „pažaliavo“ smulkiosios savivaldybės, o didieji miestai ir toliau pleškina brangiąsias dujas. Specialistai šaukia - nešildykite be reikalo Elektrėnų marių – kol atsitokėjo, daug milijonų litų į žuvų karalystę nutekėjo. Pastatėm mazuto rezervuarus Gariūnuose – į metalo laužą. Planuojam naujus grandiozinius strateginius projektus – o esamos elektrinės kaip paminklai stūkso. Beje, juos irgi energijos vartotojai išlaiko. Statom suskystintų gamtinių dujų terminalą, bet kur tas dujas reikės dėti, nelabai įsivaizduojam. Statom elektros jungtis į visas šalis – labai gerai – tačiau kieno elektra ir kuriomis kryptimis tekės, nelabai aišku. Apie pasiekimus pastatų renovacijoje ir kalbėti netenka. O kiek naujų iniciatyvų ir nepamatuotų norų planuojame, ir viską iš karto, ir vienu metu. Energijos vartotojai apmokės. Atrastas išganingas elektros kainos komponentas - VIAP – viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (ir klaidų) apmokėjimui skirtas mokestis. Jau dabar jis apie 10 ct/kWh elektros kainoje sudaro. Sako gerai būtų tokį mokestį ir dujoms bei šilumai įvesti – labai patogu...
Energetikai irgi netobuli, bet kad jie elgiasi pagal sukurtas taisykles, privalo reaguoti į valstybės ir savivaldybių sprendimus – tai faktas. Tad jeigu politikai bei valdininkai planuoja ir toliau reguliuoti energetiką – tai gal reikėtų pradėti nuo tokio valdymo kokybės stiprinimo. Juk dabar, kai paaiškėja klaidos, sako – buvo priimti neteisingi įstatymai. O kai pradeda aiškintis, kas tuos įstatymus ar tvarkas sugalvojo, paaiškėja, kad sąmoningai ar ne, tačiau gana atsitiktiniai žmonės. O kai energetikos nevertini kaip sudėtingo komplekso, kuris susijęs su visa ekonomika ir piliečių gyvenimo kokybe, tai ir sprendimai tampa fragmentiški ar paviršutiniški. Akivaizdu, kad Lietuvoje trūksta vieno, bet tikrai aukštos kompetencijos centro, kuris sistemingai ir kvalifikuotai analizuotų energetikos ūkio raidą Lietuvoje, Europos Sąjungoje, kaimyninėse šalyse ir teiktų savalaikes bei tikslias ir objektyvias rekomendacijas Įstatymų leidėjui ir vykdančiosioms institucijoms. Gal tada ir energetikų nereikės taip keiksnoti.
Energetiko dienos proga vis dėl to reikėtų ne ignoruoti, o padėkoti tūkstančiams žmonių, dirbančių dieną ir naktį, kad elektra, dujos ar šiluma nepertraukiamai pasiektų mūsų namus ir darbovietes. Jie to nusipelnė.
Dr. Valdas Lukoševičius,
KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas,
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 41 narį. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas