| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai Ūkio ministerijos užsakymu sėkmingai atlikę Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją įrodė esantys šios srities mokslo lyderiai Lietuvoje. Vasario 14 d. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas surengė mokslinę konferenciją „Regionai – bioekonomikos plėtros proveržio Lietuvoje katalizatoriai“, į kurią bendrai diskusijai aptarti sektoriaus plėtros galimybes bei galimas sinergijas tarp regionų jį vystant vietos lygmeniu pakvietė valstybės institucijų, savivaldybių, verslo bei mokslo atstovus. Renginyje pranešimą skaitė Asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė.
Spartus gyventojų skaičiaus augimas pasaulyje ir klimato kaita skatina žmoniją ieškoti būdų, kaip apsirūpinti maistu, energija, medžiagomis, įvertinus tai, kad iškastiniai gamtos ištekliai yra riboti, o jų naudojimas didina neigiamą poveikį aplinkai. Moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiama bioekonomika, kuri apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų perdirbimą į maistą, pašarus, kitus vertingus bioproduktus ir bioenergiją, gali padėti tausoti aplinką, apsirūpinti maistu, pasiekti didesnį energetinį saugumą, taip pat didinti pramonės ilgalaikį konkurencingumą bei skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Europos Komisija, peržiūrėjusi 2012 m. patvirtintą ES bioekonomikos strategiją, 2018 m. spalio mėn. paskelbė jos atnaujinimą ir tai, kad siūloma gerokai didinti šios srities mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, t. y. iki 2027 m. pasiūlyta skirti 10 mlrd. eurų.
Šiuo metu bioekonomika jau užima svarbią dalį ir bendroje Lietuvos ekonomikoje. Šiame sektoriuje sukuriama apie 13 proc. Lietuvos BVP, dirba per 17 proc. visų šalies dirbančiųjų, o eksportui pagaminamos produkcijos vertė sudaro beveik 44 proc. viso Lietuvos eksporto. Bioekonomikos vystymas plačiai numatytas ir Lietuvos regionų plėtros kryptyse. Pavyzdžiui, Kauno regione numatoma vystyti sumaniąją pramonę, žemės ūkio mokslą, biotechnologijas, ekoinovacijas.
Darbingos atmosferos konferencijos dalyviams linkėję VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Antanas Maziliauskas, Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė neabejojantys, kad mūsų šalies mokslo ir verslo sinergija išties gali tapti tvarios ateities ekonomikos varikliu.
Apie ES bioekonomikos strategiją, gerosios patirties pavyzdžius renginio metu kalbėjo Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė, Šiaurės ministrų tarybos regioninės plėtros tyrimų centro „Nordregio“ tyrimų direktorė, generalinio direktoriaus pavaduotoja dr. Karen Refsgaard, bioekonomikos situaciją ir atskirų regionų potencialą pristatė VDU ŽŪA prof. dr. Vlada Vitunskienė, prof. dr. Vilija Aleknevičienė, doc. dr. Daiva Makutėnienė, Virginija Kargytė, prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, doc. dr. Gintarė Vaznonienė, doc. dr. Rimantas Dapkus.
Bioekonomikos plėtros proveržio galimybes maisto gamyboje ir jo tiekimo grandinėse, vietos maisto sistemų, biotechnologijų kūrime, bioenergetikos sektoriuje verslo ir mokslo atstovų akimis apžvelgė Kauno technologijos universiteto Maisto instituto direktorė dr. Alvija Šalaševičienė, to paties universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja doc. dr. Loreta Bašinskienė, VDU ŽŪA prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, doc. dr. Ilona Kiaušienė, doc. dr. Gintarė Vaznonienė, Rimantas Čiūtas, Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentė dr. Inga Matijošytė, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Šilininkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.
Renginyje dalyvavusi Ukmergės r. mero pavaduotoja Klavdija Stepanova teigė jo metu išgirdusi daug naudingų dalykų, juolab kad šiame rajone bendradarbiaujant su VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto ekspertais sėkmingai jau pradėta kurti vietos maisto tiekimo sistema. „Ukmergės rajonas šalyje garsėja ekologinių maisto produktų gamyba. Tad pasitarę su Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovais ėmėmės įgyvendinti projektą, pagal kurį dviejų Ukmergės ikimokyklinių vaikų ugdymo įstaigų auklėtiniams tiekiamas ekologiškas maistas. Džiaugiamės, kad viešąjį konkursą iš gamintojų surinkti produktus, o jų yra net apie 80 skirtingų pavadinimų, laimėjo socialiai atsakinga vietos įmonė – Ukmergės r. vartotojų kooperatyvas. Kainų skirtumą tarp įprastinių ir ekologiškų produktų padengia vietos savivaldybė“, – pasakojo K. Stepanova, neabejojusi, kad ši ukmergiškių iniciatyva gali būti gerosios praktikos pavyzdys ir kitiems Lietuvos regionams bei tebūnie nedidelis, bet žingsnis tvarios ekonomikos link.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
