Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. spalio 15 d. bendrovė „Vilniaus energija“ kreipėsi į miesto savivaldybę su prašymu priimti grąžinamą iš nuomos dalį šiuo metu nuomojamo turto – Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (VE-3), kuri nebebus naudojama šilumai gaminti.
„Prašome pradėti procedūrą, pagal kurią elektrinės turtas kartu su darbuotojais bus grąžintas savininkui – savivaldybės įmonei „Vilniaus šilumos tinklai“. Tokia veiksmų seka yra privalomai numatyta šilumos ūkio nuomos sutartyje, - sakė „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis.
Sprendimą sustabdyti elektros gamybą kogeneracinėse jėgainėse priėmė Vyriausybė, praėjusią savaitę nutarusi nuo 2016 metų sausio 1 dienos panaikinti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotas elektrinėms. Energetikos ministerija taip pat viešai paskelbė, kad VE-3 nebėra būtina Vilniaus miestui apsirūpinti šiluma.
Panaikinus VIAP kvotas, Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės veikla tampa neįmanoma, nes šios jėgainės įrenginių technologinė schema neleidžia gaminti šilumos negaminant elektros energijos. Anot L. Samuolio, svarbiausia dabar – sulaukti aiškaus atsakymo iš savivaldybės dėl elektrinės turto ir žmonių perdavimo įmonei „Vilniaus šilumos tinklai“.
„Stabdomos elektrinės darbuotojai baigs savo veiklą bendrovėje „Vilniaus energija“ nuo 2016 metų sausio 1 dienos. Pagrindinis klausimas šiuo metu – ar darbuotojai nuo šios datos tęs darbą įmonėje „Vilniaus šilumos tinklai“, - sakė L. Samuolis.
Įstatymai numato, kad darbuotojai apie atleidimą turi būti informuoti prieš du mėnesius, todėl atsakymo iš savivaldybės dėl elektrinės personalo likimo „Vilniaus energijai“ svarbu sulaukti iki spalio 31 dienos.
„Vilniaus energija“ yra pasiruošusi ir tam atvejui, jeigu „Vilniaus šilumos tinklai“ atsisakytų išsaugoti maždaug 200 Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę eksploatuojančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
„Šią situaciją esame aptarę su profsąjungomis, mūsų santykiai su darbuotojais yra apibrėžti kolektyvine sutartimi. Bendrovė iš savo lėšų jau yra suformavusi virš 1,5 mln. Eurų fondą išeitinėms kompensacijoms išmokėti“, - teigė L. Samuolis. Kompensacijos nedidintų šilumos kainos, nes būtų mokamos „Vilniaus energiją“ valdančios kompanijos „Veolia“ lėšomis.
Jei darbuotojų neperims „Vilniaus šilumos tinklai“ ir prireiks išeitinių kompensacijų, jos priklausys nuo darbo stažo, kaip tai nustato LR darbo kodeksas. Daugelis VE-3 dirbančiųjų yra ilgamečiai aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas, „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai,
+ 370 685 20513, nerijus.mikalajunas@vilniausenergija.lt
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas