Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Vilniuje veikiantis kogeneracinis katilas, kūrenamas biokuru, laikomas vienu sėkmingiausių alternatyvių energijos šaltinių taikymo projektų ES šalyse. Tokį įvertinimą pateikė bendrovėje „Vilniaus energija“ apsilankęs Šiaurės Olandijos regionų pirmininkas ir Groningeno regiono komisaras M.J. Van den Berg, kurį lydėjo Olandijos regionų savivaldų ir kitų valstybinių įstaigų vadovų delegacijos.
Delegacijos vizitas modernioje Vilniaus katilinėje įvyko Nyderlandų Karalystės ambasados Vilniuje ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA iniciatyva.
„Olandai turi ambicingų alternatyvių energijos šaltinių plėtros planų, todėl valstybiniu mastu dairosi sėkmingų biomasės projektų pavyzdžių kitose ES šalyse. Džiaugiamės, kad tarp šių projektų minimas ir Vilnius. 2006 metais sostinėje įrengtas kogeneracinis katilas ir šiandien išlieka didžiausias Baltijos šalyse“, - teigė Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.
Aukšti Olandijos pareigūnai su „Vilniaus energijos“ vadovais taip pat aptarė galimybes bendradarbiauti, dalinantis biokuro taikymo šilumos gamyboje patirtimi.
„Olandija, skirtingai nei Lietuva, neturi didelių biomasės resursų, tačiau tai nestabdo šios valstybės siekių mažinti energetinę šilumos ūkio priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų. Olandai svarsto galimybes importuoti biokurą iš Skandinavijos, kitų šalių“, - sakė R. Lapinskas.
Didžiausio Lietuvoje ir Baltijos šalyse katilo, kūrenamo vietiniu biokuru, statyboms „Vilniaus energija“ skyrė apie 40 mln. litų. 2006 metais pradėjus veikti 60MW galios katilinei, „Vilniaus energija“ gamtinių dujų suvartojimą sumažino 7 proc. per metus. Biokuro katilinė pajėgi pagaminti 9 proc. sostinei tiekiamos šilumos energijos ir 50 proc. karšto vandens ne šildymo sezono metu.
LITBIOMA vienija 40 narių: kietojo biokuro, biokuro deginimo įrangos gamintojus, energetinių plantacijų vystytojus, mokslinius institutus. LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui bei mokslo tiriamiesiems darbams, kurie leidžia efektyviau panaudoti mūsų šalies vietinius energijos resursus.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas