Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Virginijus Ramanauskas yra Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas
Kai visas pasaulis ieško sprendimų, kaip mažinti brangaus ir laikino iškastinio kuro vartojimą, Lietuvos viešojoje erdvėje pasipylė lavina komentarų, kuriuose liaupsinami gamtinių dujų vartojimo privalumai, džiaugiamasi didėjančiu skaičiumi asmenų, kurie domisi galimybe individualius būstus šildyti gamtinėmis dujomis ir net kalbama, jog būtent dujų pleškinimas mums padės kovoti su klimato kaita.
Štai, energetikos ekspertai LRT žurnalistei teigia, kad su klimato kaita kovoti greičiausiai ir pigiausiai padėtų būtent dujos. Tai panašu į neseniai viešoje erdvėje sklandžiusius absurdiškus teiginius, jog, lyginant su kitomis kuro rūšimis, šildymas gamtinėmis dujomis išskiria mažiausią CO2 kiekį, kai iš tiesų gamtinių dujų deginimo metu išmetamos CO2 emisijos yra pakankamai aukštos. Tuo tarpu biokuras yra laikomas CO2 neutraliu energijos šaltiniu, nes augdami medžiai ir kiti augalai sugeria CO2 iš atmosferos, o juos panaudojus energijos gamybai, sukauptas anglies dvideginis išleidžiamas į atmosferą. Todėl anglies dvideginio kiekis atmosferoje nedidėja.
O oponentams, žongliruojantiems neteisingais teiginiais, kad dėl biokuro naudojimo gali būti iškirsti mūsų miškai, galiu atsakingai pareikšti, jog biokuro pramonei tvarus miškų tvarkymas yra itin svarbus. Biokuro ruošimui naudojamos miškų kirtimo, lentpjūvystės atliekos, malkinė mediena. Lietuvoje šiuo metu metinis medienos prieaugis yra 17,5 mln. ktm, o iškertama – apie 7,5 mln. ktm. Lietuva pripažįstama viena geriausiai miškus tvarkančia valstybe pasaulyje, todėl, akivaizdu, kad biokuro naudojimas miškams neigiamo poveikio tikrai neturi.
Keistos energetikų reakcijos, propaguojančios dujų vartojimą, mažų mažiausiai gali būti apibūdinamos kaip trumparegio žvelgimas per rožinius akinius.
Toks žūtbūtinis dujų vartojimo skatinimas ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos energetikoje būtų neteisingas, ekonomiškai nepagrįstas ir nesuderinamas aplinkosauginiu požiūriu.
Žemesnė nei įprastai gamtinių dujų kaina Lietuvoje išsilaikys neilgai, nes ją sąlygoja trumpalaikiai veiksniai. Šiandien Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kaina yra mažesnė dėl atsiradusios konkurencijos „Gazprom“, Lietuvai pasistačius suskystintų dujų terminalą. Taip pat šiuo metu Lietuva perka dujas iš „Gazprom“ už daug mažesnę kainą dėl nuolaidos, suteiktos už anksčiau neteisingai taikytą kainą. Kitais metais pasibaigus nuolaidos laikotarpiui, dujų kaina kils – tam įtakos turės ir dujų vartojimo mažėjimas. Vien Vilniuje pastačius biokuro ir atliekų deginimo gamyklą dujų vartojimas mieste ženkliai kris žemyn, o dujų kaina – kils aukštyn dėl didelių infrastruktūros išlaikymo kaštų.
Kalbėdami apie energetinę nepriklausomybę turime matyti ne tik SGD terminalą, bet ir didelį proveržį centralizuotos šilumos tiekime, kurį padarė biokuras. Šiandien net 61 proc. šilumos centralizuotame šildyme pagaminama naudojant biokurą. Per pastaruosius metus dujas centralizuotame šildyme pakeitus biokuru gyventojams šilumos kaina sumažėjo 25 proc., kai kuriose miestų – net 40 proc.
Jei pažvelgtume į Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos stebimą ir skelbiamą gamtinių dujų ir biokuro vidutinių kainų dinamiką, matome, kad biokuras per pastaruosius dešimt metų buvo 2-3 kartus pigesnis už dujas. Pastaruoju metu biokuro kaina centralizuotos šilumos gamybai yra ypatingai nukritusi. Tai sąlygojo pakankamai šiltos pastarosios žiemos, dėl kurių iš anksto kūrenimui paruoštas biokuro kiekis nebuvo sunaudotas, todėl dėl rinkoje išaugusios pasiūlos šiandien jis kainuoja labai pigiai. Skirtumas tarp biokuro ir dujų kainos ir toliau išliks didelis.
Ir tokios tendencijos vyrauja ne tik Lietuvoje. Švedijoje, Suomijoje centralizuotame šildyme biomasė yra dominuojantis energijos išteklius. Platus biokuro naudojimas šilumos sektoriuje leido Švedijai šilumos gamyboje beveik visiškai atsisakyti iškastinio kuro. Švedija iš dujų gamina tik 3 proc. šilumos. Švedijos sostinėje Stokholme šiais metais pastatyta viena didžiausių pasaulyje biokuro kogeneracinė jėgainė, kuria siekiama sumažinti oro taršą ir tiekti elektros bei šiluminę energiją 190 tūkst. namų ūkių.
Mūsų kaimynai latviai ir estai taip pat aktyviai stato naujas biokuro jėgaines. Taline baigiama statyti 21,4 megavatų elektros galios ir 76,5 megavatų šilumos galios kogeneracinė elektrinė, kuri galės pagaminti iki 20 proc. visos miestui reikalingos šilumos, tiekiamos centralizuotai, o Rygoje pradedamos statyti dvi biokuro katilinės, kurių bendra galia sieks 48 megavatus. Akivaizdu, kad biomasės naudojimas šildyme tampa norma, o ne išimtimi.
O atsakant į klausimą, ką daryti su turima dujų infrastruktūra, geriausias sprendimas būtų – dar labiau negilinti šios problemos ir neužsikrauti ant savo pečių dar didesnės naštos. Pirmiausia, nereikia išsipirkinėti nuomojamo SGD terminalo, nes jo kaštai bus perkelti vartotojams. Taip pat reikia susitaikyti, kad dujos brangs. Dujų vartojimas bet kuriuo atveju turi mažėti Lietuvoje, jei norime vykdyti savo klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus. Kito kelio, kaip mažinti dujų vartojimą, neturime.
Todėl jau pats laikas ieškoti sprendimų ilgalaikėje perspektyvoje, o ne besibaigiančioje iškastinio kuro eroje.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas