Atėjo pavasaris, vadinasi – baigiasi šildymas. Tokiu metu rūpestingas šeimininkas jau pradeda dairytis kuro kitam šildymo sezonui. Anksčiau tai buvo pats tinkamiausias metas, nes kuro kainos svyruodavo ir artėjant vasarai šiek tiek sumažėdavo. Taigi ateidavo geriausias laikas jų įsigyti. Kaip bus šiemet, ar kainos mažės, atsakyti sunku. Greičiausiai – ne. Lietuvos gamintojai turi ilgalaikes sutartis su užsienio pirkėjais, Rusijos, Baltarusijos gamintojai pirminiais duomenimis kainų mažinti neketina. Nepaisant to, biokuro katilais besikūrenantys žmonės vis tiek turės granulių ieškoti ir įsigyti. Tad ką vertėtų apie jas žinoti? Kreipėmės į LITBIOMA ENplus® sertifikavimo sistemos koordinatorę Agnę Babelytę, kuri apie granules mums papasakojo plačiau.

 Granulių gamybai medienos išteklių Lietuvoje tikrai užtenka

Dabar miškai sudaro 33,5 % Lietuvos teritorijos. Tai – lygiai trečdalis visos šalies. Kadangi Lietuvoje daug miškų, daug žaliavos, tai ir kuro granules gaminančių įmonių yra nemažai. Maždaug 15 iš jų – stambios, dar apytiksliai tiek pat yra mažesnių gamintojų. O granulėmis prekiaujančių įmonių bei pavienių asmenų yra jau gerokai daugiau.

Valstybės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2005-ųjų miškų plotas Lietuvoje išsiplėtė 141 000 hektarų. Palyginkime – Vilniaus plotas 40 100 hektarų, taigi per 13 metų Lietuvos miškų plotas padidėjo trimis su puse karto daugiau, negu užima Vilniaus miestas. O sukauptas medienos tūris per pastarąjį dešimtmetį visuose Lietuvos miškuose padidėjo net 135 milijonais kubinių metrų. Bendrasis metinis tūrio prieaugis 2016 metais siekė 19,3 mln. m³, o valstybiniuose ir privačiuose miškuose buvo iškirsta tik 7 mln. m³ medienos. Tačiau kiek iš šio bendro medienos kiekio bus gaminama granulių ateityje, kiek augs jų gamybos apimtys, priklauso jau nuo visos medienos pramonės. Taip yra todėl, kad medienos granulės gaminamos ne iš apvaliosios medienos, bet iš medienos pramonės atliekų – pjuvenų. Tad granulių gamybai didelės įtakos turi kitos medienos pramonės poreikiai. Dabar Lietuvoje per metus pagaminama iki 350 000 tonų medienos granulių. Ar nepritrūksime medienos, ar spės miškai išauginti ir subrandinti reikiamą kiekį žaliavos, jeigu medienos pramonė sparčiai plėsis ir augs? A. Babelytė nuramina, kad atsižvelgiant į mokslininkų apskaičiavimus, medienos išteklių Lietuvoje dar tikrai užtenka.

 Individualūs vartotojai daugiausia šildosi ne lietuviškomis granulėmis

Nors medienos išteklių turime daug, bet individualūs vartotojai Lietuvoje dabar daugiausia perka rusiškas, baltarusiškas, latviškas granules. Lietuviškų granulių gauti tarsi beveik nėra kur. Bent jau kai kurie žmonės tvirtina, kad nežino, kur lietuviškų granulių rasti.

A. Babelytė sako, kad didžioji dalis Lietuvoje pagamintų granulių parduodama jėgainėms. Žinoma, panorėję jų įsigyti individualiai žmonės internete irgi rastų, kas prekiauja lietuviškomis granulėmis. Ji šią situaciją lygina su prekybos centrais. Nuėję apsipirkti žmonės dažniausiai irgi pasirenka ne lietuvišką prekę, nes atsižvelgia labiau į kainą, bet ne kokybę. O mūsų šalyje gaminamos granulės yra tikrai aukštos kokybės, bet, deja, ir jų kaina aukštesnė. Tad mažmeninei rinkai skirtą supakuotų granulių dalį mūsų įmonės dažniausiai parduoda į tas šalis, kur žmonės kokybę vertina labiau. Aišku, daug lemia ir tai, kad tai yra gerokai turtingesnės šalys, todėl tų šalių pirkėjai jau gali galvoti ir apie kokybę. O mūsų šalyje vos galą su galu suduriantis pensininkas tikrai ieškos, kur galėtų įsigyti pigiau. Dabar granulių tonos kaina svyruoja nuo maždaug 170 iki 210 Eur. Tad skirtingų gamintojų vienos tonos kainos skirtumas gali sudaryti trisdešimt, gal net keturiasdešimt eurų. Tad jeigu žmogui per šildymo sezoną reikia, tarkim, penkių tonų granulių, tai skirtumas tarp pigiausių ir brangiausių gali būtų 150 ar net 200 Eur. Tik, kiek vidutiniškai kainuoja viena tona granulių.

Galima aukštos kokybės lietuviškų granulių įsigyti ir už vidutinę kainą. Tačiau… Iš redakcijos paskambinome kelioms Lietuvos įmonėms. Taip, jos parduoda individualiems vartotojams medžio granules gana nebrangiai. Tačiau pasiimti iš jų sandėlių reikia patiems. Paskaičiavus, kiek kainuotų transportas individualiam užsakovui dėl kelių tonų, ypač jeigu atstumas iki sandėlio tolokas, bendra kaina jau tikriausiai prilygtų brangiausioms granulėms.

Todėl bent jau dabar Lietuvos miškuose augę medžiai šildo Lietuvos daugiabučių gyventojus ir pasiturinčius užsieniečius, o augę Rusijoje ar Baltarusijoje – daugelį individualių namų gyventojų. Galbūt situacija pasikeistų, jeigu ir individualiai besišildantiems būtų sumažintas PVM. Tačiau kol kas tai tik miražas.

 Gaminamos iš visokios medienos

Granulių gamybai tinka visų rūšių medžiai. Vienos granulės gaminamos tik iš spygliuočių, kitos – tik iš lapuočių, yra iš mišrus variantas, kai granulės gaminamos iš spygliuočių ir lapuočių. Ką pasirinkti, jau kiekvieno vartotojo skonio reikalas. Tik reikėtų priminti, kad spygliuočių medienoje yra sakų, todėl kai kurie daržininkai-sodininkai ieško granulių tik iš lapuočių, nes jų pelenai geriau tinka dirvai.

Lietuvoje per metus pagamina 50 000 tonų ir šiaudų granulių. Tačiau jos didesnės dalies mūsų šalies rinkoje neužima, nes turime pakankamai daug medienos. Be to, ne visi katilai tinka šioms granulėms deginti. Todėl didžioji šių granulių dalis yra naudojama pakratams arba eksportuojama į kitas ES šalis.

Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis granules

Besišildantys biokuro katilais daug metų ir išmėginę skirtingų gamintų granules tikriausiai atkreipė dėmesį, kad kai kurios granulės sudegusios palieka mažai pelenų, kitos – daugiau, vienų pelenai šviesiai pilki, kitų – beveik juodi, vienos granulės gerai išlaiko formą, kitos maišų apačioje būna sutrintos į dulkes. Nuo ko tai priklauso?

Granulių kokybę apibūdina pasaulinis standartas ISO 17225-2. Jame yra pateikti visi techniniai granulių parametrai. Dažniausiai pagrindiniai parametrai būna surašyti ir ant granulių pakuočių. A. Babelytė pataria labiausiai atkreipti dėmesį į šiuos parametrus:

- grynąjį kaloringumą (apatinė šilumingumo vertė), parodantį, koks energijos kiekis gali būti išgautas iš granulių (geros kokybės granulių – ne mažiau 4,6 kWh/kg). Būtent grynojo, o ne kurio nors kito kaloringumo vertė ir nusako efektyvumą;

- drėgnumą, nurodantį, kiek granulėse yra drėgmės, nes tai lemia jų deginimo efektyvumą (turi būti ne daugiau kaip 10 proc.);

- peleningumą, parodantį kiek pelenų susidaro deginant granules (turi būti ne daugiau kaip 1,2 proc.). Tai irgi svarbus rodiklis, nes įvairios mineralinės priemaišos nedega ir virsta pelenais, kuriuos paskui vartotojui iš katilo teks dažniau šalinti. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį ir į mechaninį atsparumą. Kuo jo vertė didesnė, tuo granulės mažiau trupės jas naudojant, bus mažiau dulkių,  taigi bus tiesiog patogiau vartotojui.

O pelenų spalva gali skirtis nuo medienos rūšies. A. Babelytė patvirtinta, kad į geros kokybės granules nededama jokių priedų. Jos gaminamos mechaniškai suspaudžiant.

Žinoma, jeigu granulės atkeliavusios iš nežinomo gamintojo, niekas negali garantuoti, kad ten tikrai nėra jokių priedų.

Granulių sertifikavimo sistema

Vartotojams, kuriems aktuali granulių kokybė, A. Babelytė pataria atkreipti dėmesį į ENplus® sertifikavimo sistemą. Šis medienos granulių kokybės ženklas dabar nurodo aukščiausią kokybę. Jis paremtas ISO 17225-2 standartu, bet apima daug platesnę kokybės valdymo grandinę: žaliavų kokybę, kokybės valdymą gamybos ir sandėliavimo metu, skundų valdymą ir t.t. ENplus® sertifikavimo sistemoje yra trys kokybės klasės: A1 (aukščiausia), A2 ir B. Jos yra suskirstytos pagal techninius granulių parametrus. Ši kokybės sistema apima tiek granules, naudojamas pramonėje, tiek buityje. Būtent šis sertifikatas yra populiariausias ir geriausiai atpažįstamas bei vertinamas jau ne tik ES, bet ir visame pasaulyje.

Yra ir DIN plus yra sertifikavimo sistema, kuri taip pat remiasi ISO 17225-2 standartu, bet apima tik buitiniuose katiluose deginamas granules. Ji taip rodo, kad granulės yra aukštos kokybės.

 Gaminamos tik iš medžio apdirbimo pramonės atliekų

Granulėms gaminti naudojamos pjuvenos, likusios po medžio apdirbimo. Jų gamybos procesas nėra sudėtingas. Pirmiausia pjuvenos išdžiovinamos. Paskui jos patenka į specialų įrenginį – granuliatorių. Šiame įrenginyje pjuvenos mechaniškai suspaudžiamos ir suformuojamos granulės.

Granulės skirstomos pagal skersmenį  (vienos būna 6 mm, kitos – 8 mm), pagal medienos rūšį, taip pat pagal žaliavas (pavyzdžiui, šiaudų granulės).

Pagamintas granules gamintojas mažmeniniams vartotojams supilsto į maišus. Dažniausiai jie būna 15 kg dydžio. Čia irgi nemaža įvairovė. Vieni gamintojai granules pila į aklinai užlydytus polietileno maišus. Tokie maišai visiškai nepraleidžia oro, taigi nepritraukia ir aplinkinės drėgmės. Kiti gamintojai pasirenka orui pralaidžius maišus, treti – maišus su skylutėmis. Taip daroma todėl, kad iš maišų išeitų oras. Nors visi šie maišai granulių kokybei įtakos neturi, bet jau senokai granulėmis besišildantys žmonės pastebi, kad skylėtus arba orui pralaidžius maišus vertėtų bent savaitę prieš pilant į bunkerį laikyti katilinėje. Taip iš jų išeis iš aplinkos sukaupta drėgmė. A. Babelytė sako, kad granules rekomenduojama laikyti gerai ventiliuojamoje patalpoje. Tada tikrai granulės bus sausos ir nepraras savo kokybės. Tačiau nemažai žmonių granules laiko garažuose, kuriuose drėgmės kiekis gerokai didesnis. Štai tokiems žmonėms ir rekomenduojama maišus su skylutėmis prieš pilant į bunkerį palaikyti sausoje patalpoje.

Daugiau informacijos:

Agnė Babelytė ENplus® sertifikavimo sistemos koordinatorė Lietuvoje

Mob. +370 616 28381

El. p.  enplus@biokuras.lt

www.biokuras.lt