| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Atėjo pavasaris, vadinasi – baigiasi šildymas. Tokiu metu rūpestingas šeimininkas jau pradeda dairytis kuro kitam šildymo sezonui. Anksčiau tai buvo pats tinkamiausias metas, nes kuro kainos svyruodavo ir artėjant vasarai šiek tiek sumažėdavo. Taigi ateidavo geriausias laikas jų įsigyti. Kaip bus šiemet, ar kainos mažės, atsakyti sunku. Greičiausiai – ne. Lietuvos gamintojai turi ilgalaikes sutartis su užsienio pirkėjais, Rusijos, Baltarusijos gamintojai pirminiais duomenimis kainų mažinti neketina. Nepaisant to, biokuro katilais besikūrenantys žmonės vis tiek turės granulių ieškoti ir įsigyti. Tad ką vertėtų apie jas žinoti? Kreipėmės į LITBIOMA ENplus® sertifikavimo sistemos koordinatorę Agnę Babelytę, kuri apie granules mums papasakojo plačiau.
Granulių gamybai medienos išteklių Lietuvoje tikrai užtenka
Dabar miškai sudaro 33,5 % Lietuvos teritorijos. Tai – lygiai trečdalis visos šalies. Kadangi Lietuvoje daug miškų, daug žaliavos, tai ir kuro granules gaminančių įmonių yra nemažai. Maždaug 15 iš jų – stambios, dar apytiksliai tiek pat yra mažesnių gamintojų. O granulėmis prekiaujančių įmonių bei pavienių asmenų yra jau gerokai daugiau.
Valstybės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2005-ųjų miškų plotas Lietuvoje išsiplėtė 141 000 hektarų. Palyginkime – Vilniaus plotas 40 100 hektarų, taigi per 13 metų Lietuvos miškų plotas padidėjo trimis su puse karto daugiau, negu užima Vilniaus miestas. O sukauptas medienos tūris per pastarąjį dešimtmetį visuose Lietuvos miškuose padidėjo net 135 milijonais kubinių metrų. Bendrasis metinis tūrio prieaugis 2016 metais siekė 19,3 mln. m³, o valstybiniuose ir privačiuose miškuose buvo iškirsta tik 7 mln. m³ medienos. Tačiau kiek iš šio bendro medienos kiekio bus gaminama granulių ateityje, kiek augs jų gamybos apimtys, priklauso jau nuo visos medienos pramonės. Taip yra todėl, kad medienos granulės gaminamos ne iš apvaliosios medienos, bet iš medienos pramonės atliekų – pjuvenų. Tad granulių gamybai didelės įtakos turi kitos medienos pramonės poreikiai. Dabar Lietuvoje per metus pagaminama iki 350 000 tonų medienos granulių. Ar nepritrūksime medienos, ar spės miškai išauginti ir subrandinti reikiamą kiekį žaliavos, jeigu medienos pramonė sparčiai plėsis ir augs? A. Babelytė nuramina, kad atsižvelgiant į mokslininkų apskaičiavimus, medienos išteklių Lietuvoje dar tikrai užtenka.
Individualūs vartotojai daugiausia šildosi ne lietuviškomis granulėmis
Nors medienos išteklių turime daug, bet individualūs vartotojai Lietuvoje dabar daugiausia perka rusiškas, baltarusiškas, latviškas granules. Lietuviškų granulių gauti tarsi beveik nėra kur. Bent jau kai kurie žmonės tvirtina, kad nežino, kur lietuviškų granulių rasti.
A. Babelytė sako, kad didžioji dalis Lietuvoje pagamintų granulių parduodama jėgainėms. Žinoma, panorėję jų įsigyti individualiai žmonės internete irgi rastų, kas prekiauja lietuviškomis granulėmis. Ji šią situaciją lygina su prekybos centrais. Nuėję apsipirkti žmonės dažniausiai irgi pasirenka ne lietuvišką prekę, nes atsižvelgia labiau į kainą, bet ne kokybę. O mūsų šalyje gaminamos granulės yra tikrai aukštos kokybės, bet, deja, ir jų kaina aukštesnė. Tad mažmeninei rinkai skirtą supakuotų granulių dalį mūsų įmonės dažniausiai parduoda į tas šalis, kur žmonės kokybę vertina labiau. Aišku, daug lemia ir tai, kad tai yra gerokai turtingesnės šalys, todėl tų šalių pirkėjai jau gali galvoti ir apie kokybę. O mūsų šalyje vos galą su galu suduriantis pensininkas tikrai ieškos, kur galėtų įsigyti pigiau. Dabar granulių tonos kaina svyruoja nuo maždaug 170 iki 210 Eur. Tad skirtingų gamintojų vienos tonos kainos skirtumas gali sudaryti trisdešimt, gal net keturiasdešimt eurų. Tad jeigu žmogui per šildymo sezoną reikia, tarkim, penkių tonų granulių, tai skirtumas tarp pigiausių ir brangiausių gali būtų 150 ar net 200 Eur. Tik, kiek vidutiniškai kainuoja viena tona granulių.
Galima aukštos kokybės lietuviškų granulių įsigyti ir už vidutinę kainą. Tačiau… Iš redakcijos paskambinome kelioms Lietuvos įmonėms. Taip, jos parduoda individualiems vartotojams medžio granules gana nebrangiai. Tačiau pasiimti iš jų sandėlių reikia patiems. Paskaičiavus, kiek kainuotų transportas individualiam užsakovui dėl kelių tonų, ypač jeigu atstumas iki sandėlio tolokas, bendra kaina jau tikriausiai prilygtų brangiausioms granulėms.
Todėl bent jau dabar Lietuvos miškuose augę medžiai šildo Lietuvos daugiabučių gyventojus ir pasiturinčius užsieniečius, o augę Rusijoje ar Baltarusijoje – daugelį individualių namų gyventojų. Galbūt situacija pasikeistų, jeigu ir individualiai besišildantiems būtų sumažintas PVM. Tačiau kol kas tai tik miražas.
Gaminamos iš visokios medienos
Granulių gamybai tinka visų rūšių medžiai. Vienos granulės gaminamos tik iš spygliuočių, kitos – tik iš lapuočių, yra iš mišrus variantas, kai granulės gaminamos iš spygliuočių ir lapuočių. Ką pasirinkti, jau kiekvieno vartotojo skonio reikalas. Tik reikėtų priminti, kad spygliuočių medienoje yra sakų, todėl kai kurie daržininkai-sodininkai ieško granulių tik iš lapuočių, nes jų pelenai geriau tinka dirvai.
Lietuvoje per metus pagamina 50 000 tonų ir šiaudų granulių. Tačiau jos didesnės dalies mūsų šalies rinkoje neužima, nes turime pakankamai daug medienos. Be to, ne visi katilai tinka šioms granulėms deginti. Todėl didžioji šių granulių dalis yra naudojama pakratams arba eksportuojama į kitas ES šalis.
Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis granules
Besišildantys biokuro katilais daug metų ir išmėginę skirtingų gamintų granules tikriausiai atkreipė dėmesį, kad kai kurios granulės sudegusios palieka mažai pelenų, kitos – daugiau, vienų pelenai šviesiai pilki, kitų – beveik juodi, vienos granulės gerai išlaiko formą, kitos maišų apačioje būna sutrintos į dulkes. Nuo ko tai priklauso?
Granulių kokybę apibūdina pasaulinis standartas ISO 17225-2. Jame yra pateikti visi techniniai granulių parametrai. Dažniausiai pagrindiniai parametrai būna surašyti ir ant granulių pakuočių. A. Babelytė pataria labiausiai atkreipti dėmesį į šiuos parametrus:
- grynąjį kaloringumą (apatinė šilumingumo vertė), parodantį, koks energijos kiekis gali būti išgautas iš granulių (geros kokybės granulių – ne mažiau 4,6 kWh/kg). Būtent grynojo, o ne kurio nors kito kaloringumo vertė ir nusako efektyvumą;
- drėgnumą, nurodantį, kiek granulėse yra drėgmės, nes tai lemia jų deginimo efektyvumą (turi būti ne daugiau kaip 10 proc.);
- peleningumą, parodantį kiek pelenų susidaro deginant granules (turi būti ne daugiau kaip 1,2 proc.). Tai irgi svarbus rodiklis, nes įvairios mineralinės priemaišos nedega ir virsta pelenais, kuriuos paskui vartotojui iš katilo teks dažniau šalinti. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį ir į mechaninį atsparumą. Kuo jo vertė didesnė, tuo granulės mažiau trupės jas naudojant, bus mažiau dulkių, taigi bus tiesiog patogiau vartotojui.
O pelenų spalva gali skirtis nuo medienos rūšies. A. Babelytė patvirtinta, kad į geros kokybės granules nededama jokių priedų. Jos gaminamos mechaniškai suspaudžiant.
Žinoma, jeigu granulės atkeliavusios iš nežinomo gamintojo, niekas negali garantuoti, kad ten tikrai nėra jokių priedų.
Granulių sertifikavimo sistema
Vartotojams, kuriems aktuali granulių kokybė, A. Babelytė pataria atkreipti dėmesį į ENplus® sertifikavimo sistemą. Šis medienos granulių kokybės ženklas dabar nurodo aukščiausią kokybę. Jis paremtas ISO 17225-2 standartu, bet apima daug platesnę kokybės valdymo grandinę: žaliavų kokybę, kokybės valdymą gamybos ir sandėliavimo metu, skundų valdymą ir t.t. ENplus® sertifikavimo sistemoje yra trys kokybės klasės: A1 (aukščiausia), A2 ir B. Jos yra suskirstytos pagal techninius granulių parametrus. Ši kokybės sistema apima tiek granules, naudojamas pramonėje, tiek buityje. Būtent šis sertifikatas yra populiariausias ir geriausiai atpažįstamas bei vertinamas jau ne tik ES, bet ir visame pasaulyje.
Yra ir DIN plus yra sertifikavimo sistema, kuri taip pat remiasi ISO 17225-2 standartu, bet apima tik buitiniuose katiluose deginamas granules. Ji taip rodo, kad granulės yra aukštos kokybės.
Gaminamos tik iš medžio apdirbimo pramonės atliekų
Granulėms gaminti naudojamos pjuvenos, likusios po medžio apdirbimo. Jų gamybos procesas nėra sudėtingas. Pirmiausia pjuvenos išdžiovinamos. Paskui jos patenka į specialų įrenginį – granuliatorių. Šiame įrenginyje pjuvenos mechaniškai suspaudžiamos ir suformuojamos granulės.
Granulės skirstomos pagal skersmenį (vienos būna 6 mm, kitos – 8 mm), pagal medienos rūšį, taip pat pagal žaliavas (pavyzdžiui, šiaudų granulės).
Pagamintas granules gamintojas mažmeniniams vartotojams supilsto į maišus. Dažniausiai jie būna 15 kg dydžio. Čia irgi nemaža įvairovė. Vieni gamintojai granules pila į aklinai užlydytus polietileno maišus. Tokie maišai visiškai nepraleidžia oro, taigi nepritraukia ir aplinkinės drėgmės. Kiti gamintojai pasirenka orui pralaidžius maišus, treti – maišus su skylutėmis. Taip daroma todėl, kad iš maišų išeitų oras. Nors visi šie maišai granulių kokybei įtakos neturi, bet jau senokai granulėmis besišildantys žmonės pastebi, kad skylėtus arba orui pralaidžius maišus vertėtų bent savaitę prieš pilant į bunkerį laikyti katilinėje. Taip iš jų išeis iš aplinkos sukaupta drėgmė. A. Babelytė sako, kad granules rekomenduojama laikyti gerai ventiliuojamoje patalpoje. Tada tikrai granulės bus sausos ir nepraras savo kokybės. Tačiau nemažai žmonių granules laiko garažuose, kuriuose drėgmės kiekis gerokai didesnis. Štai tokiems žmonėms ir rekomenduojama maišus su skylutėmis prieš pilant į bunkerį palaikyti sausoje patalpoje.
Daugiau informacijos:
Agnė Babelytė ENplus® sertifikavimo sistemos koordinatorė Lietuvoje
Mob. +370 616 28381
El. p. enplus@biokuras.lt
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
 |
GMU - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Generalinės miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško sąvininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
