Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Šiandien Vyriausybė imasi ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui plano. Juo siekiama padėti dėl koronaviruso ir įvesto karantino nuostolius patiriančiam verslui. Įvedus karantiną, nuo pirmadienio dviem savaitėms sustabdyta visų kavinių, barų ir ne maisto parduotuvių veikla Lietuvoje.
Visą straipsnį galite rasti čia.
Pagalbos verslui plane – 2,5 mlrd. eurų
Pirmasis tikslas – užtikrinti reikiamus resursus efektyviai sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai.
Taikomos priemonės:
1. Užtikrinti asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimą (naudojamos lėšos iš Vyriausybės, Valstybės rezervo, skolintos lėšos ir ES lėšos);
2. Užtikrinti papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, įskaitant sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimų priedų, finansavimą (lėšos iš PSDF rezervo);
3. Užtikrinti pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų ir pareigūnų papildomas socialines garantijas (lėšos iš VSDF);
4. Užtikrinti ekstremalios situacijos valdyme dalyvaujančių valstybės institucijų papildomų išlaidų, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedų, finansavimą (lėšos iš Vyriausybės, Valstybės rezervų, skolintos lėšos);
5. Nustatyti, kad viešiesiems pirkimams, kurie ekstremalios situacijos metu būtini užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, gali būti taikomos ypatingos skubos aplinkybės neskelbiamoms deryboms atlikti.
Šio tikslo įgyvendinimui numatoma 500 mln. eurų suma.
Antrasis tikslas – padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas.
Taikomos priemonės:
1. Valstybės lėšomis solidariai iki trijų mėnesių prisidėti prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Darbuotojui turi būti užtikrinta ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Valstybės lėšų dalis 60 proc. bet ne daugiau kaip MMA.
Žadama skirti suma – 250 mln. eurų. Jos bus skiriamos iš Garantinio fondo ir ES lėšų.
2. Užtikrinti ligos išmokas prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius, kai švietimo įstaigose ar socialinės priežiūros ir užimtumo centruose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
Žadama skirti suma – 200 mln. eurų. Lėšos bus skiriamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, taip pat bus skolinamasi.
3. Iki trijų mėnesių mokėti savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, fiksuotą 200 eurų dydžio išmoką per mėnesį, kai dėl nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo negali vykdyti savo veiklos.
Žadama skirti suma – 50 mln. eurų. Lėšos bus skiriamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, taip pat bus skolinamasi.
4. Prailginti būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimo atidėjimo laikotarpį netekusiems darbo nuo 3 iki 6 mėnesių, suteikiant valstybės garantiją.
Trečiasis tikslas – padėti verslui išsaugoti likvidumą
Taikomos priemonės:
1. Kuo skubiau suteikti mokestines paskolas atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų;
2. Sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus, vadovaujantis protingumo kriterijais;
3. Atleisti mokesčių mokėtojus nuo baudų;
4. Sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyvenotjų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą;
5. Padidinti Žemos ūkio paskolų garantijų fondo in INVEGA garantijų limitą 500 milijonų eurų ir išplėsti garantijų suteikimo sąlygas;
6. Mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuoti nuo 50 iki 100 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų sumos;
7. Rekomenduoti savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties NT, žemės mokesčių.
Ketvirtasis tikslas – skatinti ekonomiką
Taikomos priemonės:
- Spartinti investicijų programas (1,2 mlrd. eurų) greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą (ES lėšos ir Valstybės investicijų programa);
- Perskirstyti ES investicijų lėšas sveikatos, užimtumo ir verslo sritims (ES lėšos). Šiai priemonei numatoma skirti 250 mln. eurų;
- Spartinti valstybės biudžeto asignavimų einamosioms išlaidoms naudojimą (Valstybės biudžetas);
- Leisti naudoti visas Klimato kaitos programos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas ir spartinti daugiabučių namų renovacijos programą (Valstybės biudžeto, ES lėšos, kitos viešosios lėšos). Šiai priemonei numatoma skirti 250 mln. eurų;
- Įsteigti COVID-19 pasekmių mažinimo fondą ir sudaryti galimybės juridiniams ir fiziniams asmenims aukoti lėšas;
- Nustatyti papildomą valstybės garantijų limitą, siekiant sukurti arba papildyti esame finansines priemones, valstybes prisiimant pirminę riziką. Šiai priemonei numatoma skirti 500 mln. eurų;
- Rekomenduoti Lietuvos bankui imtis šių kredito įstaigų reguliacinių priemonių, siekiant paididnti bankų skolinimo potencialą 2 milijardais eurų:
o Kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų sumažinimas;
o Likvidumo rezervų sumažinimas;
o Kitų priežiūriūrinių priemonių sumažinimas.
Penktasis tikslas – užtikrinti valstybės iždo likvidumą
1. Suteikti teisę Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas