| Apie mus | ENplus ir Dinplus | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. vasario 9 d. Asociacija LITBIOMA suorganizavo spaudos pusryčius, kuriuose pristatė biomasės energetikos sektoriaus pasiekimus, tikslus bei ateities uždavinius toliau plėtojant šį sektorių. Po pusryčių žiniasklaidoje pasirodė nemažai skambių pranešimų, kur biomasės energetika vadinama tikra žvaigžde, kuria gali didžiuotis mūsų visuomenė.
Vienas jų pasirodė dienraštyje "Lrytas.lt" - http://verslas.lrytas.lt/energetika/ypatinga-verslo-sritis-kurioje-lietuva-tikra-zvaigzde.htm
Pusryčiuose pristatytos temos:
2016- ieji – metai, kai pirmą kartą biokuras centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje (CŠT) užėmė didesnę dalį nei gamtinės dujos ir sudarė beveik 65 proc. Planuojama, kad po kelių metų biokuras patenkins apie 80 proc. šildymo poreikio. Kaip teigia asociacijos „Litbioma“ prezidentas, „Enerstenos“ įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas, šiuo metu Lietuva bioenergetikos sektoriuje – tikra žvaigždė. „Situacija yra tokia – Lietuva šioje srityje yra didelė žvaigždė tiek pasaulyje, tiek Europoje, ir dar gali sužibėti“, – teigė V. Ramanauskas.
„Situacija yra tokia – Lietuva šioje srityje yra didelė žvaigždė tiek pasaulyje, tiek Europoje, ir dar gali sužibėti“, – teigė V. Ramanauskas. Lietuvoje CŠT sistemoje šildymas biokuru 2004 m. sudarė vos 10 proc., o gamtinėmis dujomis – net 84 proc. 2016 m. skaičiai gerokai pasikeitė. Šildymas biokuru 2016 m. CŠT sistemoje sudarė net 64 proc., gamtinės dujos – 33 proc., kitas kuras – 3 proc.
V.Ramanauskas teigė beitikintis, kad 2020 metais šildymas biokuru CŠT sistemoje dar augs ir sieks apie 80 proc.
„Kad pasiekti tuos 80 proc., reikia papildomai investuoti į katilinių statybą, mes padengsime visą Lietuvą ir turėsime tokį skaičių. Šiandien aš galvoju, kad neįmanoma užšaldyti jokio miesto, net ir nesant jokiam karui. Net jei ir nebeliktų kito šaltinio – katilų daugybė, jie galėtų šiluma aprūpinti mūsų miestus“, – svarstė V.Ramanauskas.
Lietuvoje šilumos kaina per pastaruosius 5 metus laipsniškai mažėjo. Pasak specialisto, verslininkai niekada nebūtų investavę į biomasės energetiką, jei tai kainuotų brangiau.
„Lietuvoje biomasės energetiką mes vystome dėl ekonomikos, nes buvo didžiulė šilumos kaina. Šiandien turime 205 tiekėjus, kurie tiekia kurą, ir 74 jo pirkėjus. Šilumos kaina vidutiniškai Lietuvoje sumažėjo apie 25 proc., o jei biokuro visai nebūtų buvę, šilumininkai būtų išleidę 225 mln. eurų. Jis yra pigesnis, o pinigai lieka Lietuvoje“, – apie biomasės ekonominę naudą namų ūkiams kalbėjo V.Ramanauskas.
Jo teigimu, mūsų šalis yra viena iš biomasės energetikos lyderių visame pasaulyje.
„Mūsų šaliai yra pats laikas čiupti vėliavą ir parodyti visiems kaimynams, kad yra alternatyvūs sprendimo būdai, kurie yra naudingi šalies ekonomikai. Lietuvai jau pats laikas tapti vėliavnešiu ir parodyti, kad galime kitaip tvarkyti energetiką“, – sakė V.Ramanauskas.
Lietuvoje biokuro pramonėje dirba beveik 7,5 tūkst darbuotojų. Pasak V.Ramanausko, ši pramonė generuoja ne tik auštos kvalifikacijos darbo vietas, tačiau žmones įdarbina ir regionuose.
„Vidutinis atlyginimas yra virš 1 tūkst. eurų, jei neskaičiuotume malkinės gamybos. Perspektyvoje skaičiuojame, kad 2020 m. turėsime 10 tūkst. darbuotojų“, – apie ateities planus pasakojo V.Ramanauskas.
Spaudos pusryčiuose pristatytą pranešimą galite rasti čia.
 |
 |
 |
|
|
||
 |
 |
 |
AEBIOM – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. AEBIOM reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams.
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais.
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje.
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis.
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija.
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje.
|
|
 |
 |
 |
 |
 |
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas.
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams.
GMU - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Generalinės miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant.
LMSA - Lietuvos miško sąvininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus.
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje.
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 55 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės konfederacijos AEBIOM, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 50 mln. eur |
| Atlyginimų vidurkis | ~ 1110 eur |
Biokuro kaina
