Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. vasario 9 d. Asociacija LITBIOMA suorganizavo spaudos pusryčius, kuriuose pristatė biomasės energetikos sektoriaus pasiekimus, tikslus bei ateities uždavinius toliau plėtojant šį sektorių. Po pusryčių žiniasklaidoje pasirodė nemažai skambių pranešimų, kur biomasės energetika vadinama tikra žvaigžde, kuria gali didžiuotis mūsų visuomenė.
Vienas jų pasirodė dienraštyje "Lrytas.lt" - http://verslas.lrytas.lt/energetika/ypatinga-verslo-sritis-kurioje-lietuva-tikra-zvaigzde.htm
Pusryčiuose pristatytos temos:
2016- ieji – metai, kai pirmą kartą biokuras centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje (CŠT) užėmė didesnę dalį nei gamtinės dujos ir sudarė beveik 65 proc. Planuojama, kad po kelių metų biokuras patenkins apie 80 proc. šildymo poreikio. Kaip teigia asociacijos „Litbioma“ prezidentas, „Enerstenos“ įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas, šiuo metu Lietuva bioenergetikos sektoriuje – tikra žvaigždė. „Situacija yra tokia – Lietuva šioje srityje yra didelė žvaigždė tiek pasaulyje, tiek Europoje, ir dar gali sužibėti“, – teigė V. Ramanauskas.
„Situacija yra tokia – Lietuva šioje srityje yra didelė žvaigždė tiek pasaulyje, tiek Europoje, ir dar gali sužibėti“, – teigė V. Ramanauskas. Lietuvoje CŠT sistemoje šildymas biokuru 2004 m. sudarė vos 10 proc., o gamtinėmis dujomis – net 84 proc. 2016 m. skaičiai gerokai pasikeitė. Šildymas biokuru 2016 m. CŠT sistemoje sudarė net 64 proc., gamtinės dujos – 33 proc., kitas kuras – 3 proc.
V.Ramanauskas teigė beitikintis, kad 2020 metais šildymas biokuru CŠT sistemoje dar augs ir sieks apie 80 proc.
„Kad pasiekti tuos 80 proc., reikia papildomai investuoti į katilinių statybą, mes padengsime visą Lietuvą ir turėsime tokį skaičių. Šiandien aš galvoju, kad neįmanoma užšaldyti jokio miesto, net ir nesant jokiam karui. Net jei ir nebeliktų kito šaltinio – katilų daugybė, jie galėtų šiluma aprūpinti mūsų miestus“, – svarstė V.Ramanauskas.
Lietuvoje šilumos kaina per pastaruosius 5 metus laipsniškai mažėjo. Pasak specialisto, verslininkai niekada nebūtų investavę į biomasės energetiką, jei tai kainuotų brangiau.
„Lietuvoje biomasės energetiką mes vystome dėl ekonomikos, nes buvo didžiulė šilumos kaina. Šiandien turime 205 tiekėjus, kurie tiekia kurą, ir 74 jo pirkėjus. Šilumos kaina vidutiniškai Lietuvoje sumažėjo apie 25 proc., o jei biokuro visai nebūtų buvę, šilumininkai būtų išleidę 225 mln. eurų. Jis yra pigesnis, o pinigai lieka Lietuvoje“, – apie biomasės ekonominę naudą namų ūkiams kalbėjo V.Ramanauskas.
Jo teigimu, mūsų šalis yra viena iš biomasės energetikos lyderių visame pasaulyje.
„Mūsų šaliai yra pats laikas čiupti vėliavą ir parodyti visiems kaimynams, kad yra alternatyvūs sprendimo būdai, kurie yra naudingi šalies ekonomikai. Lietuvai jau pats laikas tapti vėliavnešiu ir parodyti, kad galime kitaip tvarkyti energetiką“, – sakė V.Ramanauskas.
Lietuvoje biokuro pramonėje dirba beveik 7,5 tūkst darbuotojų. Pasak V.Ramanausko, ši pramonė generuoja ne tik auštos kvalifikacijos darbo vietas, tačiau žmones įdarbina ir regionuose.
„Vidutinis atlyginimas yra virš 1 tūkst. eurų, jei neskaičiuotume malkinės gamybos. Perspektyvoje skaičiuojame, kad 2020 m. turėsime 10 tūkst. darbuotojų“, – apie ateities planus pasakojo V.Ramanauskas.
Spaudos pusryčiuose pristatytą pranešimą galite rasti čia.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas