Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Balandžio 5-6 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas lankosi Kijeve (Ukraina). Ketvirtadienį susitikimuose su valdžios ir verslo atstovais kalbėta apie bendradarbiavimą atsinaujinančios energetikos srityje. Aptartos perspektyvos plėtoti konkurencingą biokuro rinką Ukrainoje, perimant lietuviškos biokuro biržos „Baltpool“ sistemą ir patirtį.
„Lietuvos sėkmės istorija galima vadinti perėjimą šilumos sektoriuje nuo iškastinio kuro prie biokuro. Gerąją patirtį mes pasirengę perduoti ir Ukrainai, kuri planuoja jau artimiausioje ateityje daugiau ir intensyviau išnaudoti biokurą energijos gamyboje“, – sakė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
Ministras priminė, kad prieš aštuonerius metus Lietuva buvo smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų monopolio – gamtinės dujos sudarė apie 70 proc. kuro, naudojamo šilumos energijos gamybos sektoriuje. Šiandien situacija yra visiškai priešinga – biokuras sudaro du trečdalius šilumos sektoriuje, o likusią dalį – gamtinės ir suskystintosios gamtinės dujos.
Tokius rezultatus pasiekti leido tiek sėkmingas politikos planavimas ir europinės paramos mechanizmai, tiek analogų Europoje neturinti ir efektyviai veikianti biokuro birža „Baltpool“.
2012 m. įkurtos energijos išteklių biržos dėka buvo sukurta skaidri ir paprasta prekybos biokuru sistema, sustiprinta konkurencija biokuro rinkoje, kas lėmė ženklų šio kuro kainų mažėjimą. Tai savo ruožtu leido daugiau nei trečdaliu sumažinti ir šilumos kainas gyventojams.
Pernai 97 proc. centriniam šildymui sunaudojamo biokuro buvo įsigyta per „Baltpool“. Biokuro biržoje dalyvauja 313 dalyvių iš trijų Baltijos šalių.
„Unikalų lietuvišką biokuro biržos modelį ir žinias mes jau pradėjome sėkmingai eksportuoti į kitas šalis. Šiemet „Baltpool“ sistemos pagrindu sukurta prekybos platforma Danijoje, kalbama su partneriais kitose Skandinavijos šalyse. Tokia prekybos platforma padėtų Ukrainoje sukurti paprastą, funkcionalią ir skaidrią sistemą. Tai leistų didinti biokuro populiarumą ir sparčiau pereiti nuo iškastinio kuro prie vietinių atsinaujinančių išteklių“, – kalbėjo energetikos ministras.
Kartu su ministru Ukrainoje lankosi energetikos viceministras Vidmantas Macevičius bei EPSO-G ir „BaltPool“ atstovai.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas