Š. m. kovo 23 d. dienraštyje: "Lietuvos žinios" pasirodė Arvydo Jockaus straipsnis: "Žygimantas Vaičiūnas: Lietuvos biokuro ūkyje įvyko revoliucija". Visą straipsnį galite pamatyti čia.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Lietuvos biokuro ūkyje per pastarąjį dešimtmetį metų įvyko tikra revoliucija.

Pasak ministro, šilumos tiekimo sektoriuje biokuras šiuo metu sudaro apie 65 procentus ir tai yra 6 kartus daugiau negu 2004 metais, kai ši dalis siekė apie 10 procentų. Ž. Vaičiūno nuomone, pastaraisiais metais mūsų valstybė įvykdė tris proveržius biomasės srityje.

Lietuvoje panaikinta priklausomybė nuo dujų šilumos ūkio sektoriuje (2009–2010 metais šiame ūkyje vartota 70 proc. dujų ir 30 proc. biomasės, šiandien – 70 proc. biomasės ir 30 proc. dujų). Veikianti biokuro birža leido sumažinti kainas. O Lietuvos įmonės, aktyviai dirbančios biomasę naudojančios įrangos gamybos ir tiekimo srityje, didelį dėmesį skiria inovacijai ir moksliniams tyrimams.

„Lietuva yra geros praktikos pavyzdys perorientuojant šilumos sektorių nuo brangių importuojamų dujų prie biokuro ir esame pasirengę dalytis šia patirtimi su partneriais Lenkijoje“, – trečiadienį Lenkijos ir Lietuvos Prekybos rūmų Vilniuje organizuotoje energetikos konferencijoje kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Vilniuje viešintis Lenkijos energetikos ministras Michalas Kurtyka savo ruožtu teigė, kad Lietuva galėtų pasimokyti iš Lenkijos pastatų renovavimo ir energijos taupymo, mat Lenkija šiose srityse yra pasiekusi įspūdingų laimėjimų.

Biokuras mažina energetinę priklausomybę

„Atsinaujinančių išteklių plėtra yra vienas svarbiausių energetikos politikos tikslų siekiant mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro. O pastaraisiais metais užsibrėžti tikslai padėjo Lietuvai tą priklausomybę iš esmės sumažinti. Ją tebemažiname toliau“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Pasak ministro, Europos Komisijos ir Lietuvos drauge nustatytą tikslą, kad 2020 metais atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) bendrame energijos balanse sudarytų 23 procentus Lietuva jau yra pasiekusi. Jau dabar šis rodiklis siekia daugiau kaip 26 proc., o iki 2020 metų Lietuva norėtų pasiekti 30 proc. AEI energijos išteklių struktūroje.

„Vienas iš svarbiausių veiksnių, padėjusių pasiekti šią pažangą, buvo spartus biomasės panaudojimas šilumos ūkyje ir šio proceso skatinimas“, – pažymėjo Ž. Vaičiūnas.

Proveržį biokuro panaudojimo šilumos ūkyje, anot ministro, padėjo pasiekti valstybės nusistatyti tikslai, aiškus ES paramos mechanizmas ir analogo Europoje neturinti „Baltpool“ energijos išteklių birža.

„Nuo „Baltpool“ įkūrimo 2013 metais galime džiaugtis puikiais rezultatais. Šiandien beveik 100 proc. prekybos biokuru vyksta per biržą. Tai leido sumažinti biokuro kainas apie 40 proc., taip pat nuosekliai mažėja šilumos kaina“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Jo nuomone, tai ypač svarbu, nes biokuro, skirtingai nuo dujų, kaina yra žymiai stabilesnė, labiau prognozuojama, o biržos instrumentai leidžia užtikrinti šilumos kainos stabilumą vartotojams bei kainą dar mažinti. Ministras pažymėjo, kad ES 2014–2020 metų finansinėje perspektyvoje biokuro naudojimui skatinti numatyta beveik trečdalis visos energetikai skirtos paramos. „Biomasės panaudojimo augimas ženkliai prisideda tiek prie šalies energetinio saugumo stiprinimo, tiek prie kainos vartotojams mažinimo, tiek šiltnamio efekto mažinimo“, – sakė ministras.

Ž. Vaičiūnas teigė, kad prieš savaitę patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane tarp ateinančių 4 metų darbų energetikos srityje numatyta daugiausia dėmesio skirti strateginių energetikos projektų užbaigimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimui, AEI ir ypač mažosios, į vartotojus nukreiptos, energetikos plėtrai.

Biomasė svarbi vietos pramonei

Kaip konferencijoje pažymėjo Lenkijos energetikos ministras M. Kurtyka, Lenkijos energijos struktūroje AEI sudaro apie 12 proc., o biomasė tarp AEI užima svarią vietą. Biomasė sudaro 80 proc. visų atsinaujinančių išteklių, naudojamų šilumos ir 30 proc. elektros gamyboje.

Kurtyka pabrėžė, kad biomasė padeda sukurti sąlygas stabiliam elektros energijos tiekimui. „Laimei, Lenkija ir Lietuva dėl to nepatiria sunkumų, tačiau iš Pietryčių ir Vakarų Europos šiemet pasiekė neramios žinios, bylojačios, kad perėjimas nuo iškastinio prie atsinaujinančio kuro nėra sklandus“, – sakė ministras.

Kurtyka atkreipė dėmesį, kad biokuras yra svarbus vietinėms bendruomenėms, nes Lietuva ir Lenkija gali pačios apsirūpinti šia energijos žaliava.. Gerai išvystyta medienos ir žemės ūkio pramonė abiejose šalyse gali prisidėti gamindamos biomasę ir taip įdarbinti vietos žmones.

Kada gyvensime kaip Skandinavijoje?

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas kėlė klausimą, kad, nors Lietuvoje įvyko proveržis biokuro panaudojimo šilumos gamybos srityje, dėl prastos daugiabučių būklės daug šilumos energijos iššvaistoma, todėl už centralizuotai tiekiamą šilumą (CTŠ) gyventojai vis dar moka labai brangiai. Tuo metu Lenkija yra pirmūnė daugiabučių renovacijos srityse. „Iš 17 tūkst. daugiabučių, perkančių CTŠ, maža biokuro kaina džiaugiasi tik 3 tūkst. daugiabučių, o 14 tūkst. daugiabučių Lietuvoje yra tokios pat būklės, kaip sovietmečiu. Lenkija daugiabučių renovacijos ir šilumos sistemų renovacijos srityje padarė tikrą proveržį“, – pažymėjo V. Stasiūnas.

LŠTA prezidentas klausė, kiek metų reikės, kol Lenkija padidins biokuro dalį šilumos gamyboje, o Lietuva – Lenkijos pavyzdžiu renovuos daugiabučius ir vartos mažiau energijos. „Kada džiaugsimės kaip Skandinavijos valstybių gyventojai, kurie mažai moka už šilumą, nes 80 pro. jos gaminama iš biokuro, o pačios šilumos energijos suvartojama nedaug?“ – klausė V. Stasiūnas.

Lenkijos ministras M. Kurtyka pajuokavo, kad Lietuvai ir Lenkijai, ko gero, lemta bendradarbiauti tol, ko visi daugiabučiai bus apšiltinti ir renovuoti. Jis pabrėžė, kad Lenkija daug pasiekė renovuodama daugiabučių, nes sukūrė sėkmingai veikiančią sistemą, padėjusią sukaupti lėšas. Dabar šioje šalyje renovuoti ištisi daugiabučių kvartalai bei atnaujintos šilumos tiekimo sistemos. Dėl to daugelį metų miestuose šilumos vartojimas mažėja. Kitas etapas – renovuoti individualius namus. „Taip pat Lenkija siekia išjudinti kogeneraciją, tai yra elektrinių, vienu metu gaminančių elektrą ir šilumą, statybas“, – sakė M. Kurtyka.

Ž. Vaičiūno nuomone, Lietuva galėtų per metus renovuoti daugiau negu 1000 daugiabučių, tačiau svarbu ne tik juos „apvilkti kailinukais“, bet ir keisti pasenusias šilumos perdavimo sistemas. „Apie tai per mažai kalbama“, – sakė jis.

Lietuva ir Lenkija – energetikos partnerės

Ž. Vaičiūnas pažymėjo, kad Lenkija padėjo Lietuvai atverti energetikos kelius į Europą. „Lenkijai padedant galėjome atsikratyti energetinės salos statuso“, – sakė ministras. Kaip sėkmingus Lenkijos ir Lietuvos energetinio bendradarbiavimo vaisius ministras nurodė nutiestą elektros jungtį „LitPol Link“, sprendžiamus Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizavimo su Europos tinklais klausimus bei būsimą dujų jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

„Dabar turime galimybę stiprinti bendradarbiavimą atsinaujinančių energijos išteklių srityje ir vienoje iš perspektyviausių – biomasės sektoriuje“, – pažymėjo Ž. Vaičiūnas.

Lenkijos energetikos ministras M. Kurtyka pažymėjo, kad per pastaruosius 25 metus Lenkija ir Lietuva solidariai ieškojo sričių, kuriose galėtų remti viena kitą ir telkti abi tautas, o ne vien apsiriboti dalykais, kurie skiria. „Šiuo požiūriu, ko gero, daugiausia nuveikta energetikos srityje“, – sakė M. Kurtyka.